Dirbti norinčių vyresnio amžiaus žmonių netrūksta, tačiau jiems įsidarbinti būna neretai sunkiau nei kitų amžiaus grupių bedarbiams.
Jau ne vienus metus gyventojai, kuriems iki pensijos būna likę keletas metų, skundžiasi, kad įsidarbinti būna nepaprastai sunku. Dar sunkiau darbą rasti dirbti norintiems pensininkams – niekam ne paslaptis, kad darbdaviai ne visada noriai priima tokius darbuotojus. Be to, ir pačioje visuomenėje vyrauja nuostata, kad pensinio amžiaus gyventojai turėtų užleisti vietą jaunesniems. Panašią situaciją atskleidė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas.
Norėtų, bet neturėtų?
Kompanija TNS LT skelbia, kad šis visuomenės nuomonės tyrimas vykdomas Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyva. Jis apima 27 Europos Sąjungos valstybes ir penkias šalis ne ES nares – Kroatiją, Islandiją, Makedoniją, Norvegiją ir Turkiją. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 31 tūkstantis respondentų.
Lietuvoje šis tyrimas atskleidė, kad trečdalis šalies gyventojų norėtų dirbti ir būdami pensininkais (daugiau vyrų nei moterų), tačiau 41 procentas žmonių įsitikinę, kad pensininkai vis dėlto neturėtų dirbti. Be to, dauguma apklaustų lietuvių mano, kad didžiausia kliūtis, užkertanti kelią dirbti, yra neigiamas darbdavių požiūris į juos. Kas dešimtas yra pajutęs diskriminavimą darbo vietoje dėl amžiaus. Tad šalis patenka tarp dešimties ES šalių, kuriose ši problema skaudžiausia.
Manoma, kad vyresni nei 55 metų darbuotojai nėra atviri naujoms idėjoms, neturi pakankamai žinių apie naująsias technologijas, o jų pagrindiniai privalumai būtų patirtis ir patikimumas.
Lietuvoje, norint įdarbinti vyresnio amžiaus bedarbius, imtasi tam tikrų priemonių. Viena tokių – papildomas asmenų rėmimas priimant juos į darbą. Tai asmenys, turintys arba galintys turėti sunkumų susirasti darbą dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo praradimo.
Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo, tarp darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų išskirta ir grupė žmonių, vyresnių kaip „50 metų darbingo amžiaus darbingi asmenys“.
Sunkiau, tačiau įsidarbina
Panevėžio teritorinėje darbo biržoje šių metų vasario 1 dieną buvo registruota 6 113 vyresnių nei 50 metų bedarbių, iš jų 2 776 moterys. Jie sudarė 27,8 proc. visų registruotų bedarbių, tai yra kone trečdalį.
2011 metais registravosi 3 235 vyresni nei 50 metų asmenys.
Pernai Panevėžio teritorinė darbo birža padėjo įsidarbinti 2 979 vyresniems nei 50 metų asmenims pagal neterminuotas darbo sutartis (30 procentų). Pagal terminuotas darbo sutartis įdarbinta 1 191 (19 procentų).
Praėjusiais metais į aktyvios politikos užimtumo priemones buvo nusiųsti 1 602 minėtos grupės žmonės, ir tai sudarė 25 procentus visų siųstų asmenų. Veiklą pagal verslo liudijimą pernai pradėjo 1 375 asmenys, arba 24 proc. nuo visų, pradėjusių šią veiklą.
V. Trofimovas sako tai negalintis išskirti kaip itin aštrios problemos. Šie asmenys galbūt sudėtingiau, bet darbo randa. Be to, yra tam tikrų pareigų, kur jaunas, neturintis patirties žmogus yra netinkamas. Jo manymu, negalima visų sulyginti, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai.
Direktorius teigė esantis konstitucinės teisės šalininkas, visi asmenys turėtų būti lygūs, nepaisant jų amžiaus, lyties ir pan.
„Labai gaila, bet visuomenėje bandoma išskirti asmenų grupes, kitas paliekant nuošalyje. Visi vienodai turi turėti galimybę dirbti“, – įsitikinęs jis.
V. Trofimovo teigimu, net ir kai kurie valstybės pareigūnai kalba apie rūpinimąsi tik tam tikro amžiaus asmenų grupėmis, o tai nėra gerai.
Darbą siūlo ir pensininkams
Darbo biržoje veikia vadinamasis „Senjorų bankas“. Pasak V. Trofimovo, tai duomenų bazė, kurioje kaupiama informacija apie darbo ieškančius pensinio amžiaus žmones. Šis bankas turi keletą tikslų. Vienas tokių – sudaryti galimybę pensinio amžiaus asmenims gauti pageidaujamo pobūdžio darbą, kitas – darbdaviams operatyviai gauti informaciją apie ieškančius darbo pensinio amžiaus asmenis.
Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje „Senjorų banke“ yra įsiregistravę apie 70 asmenų. 39 ieškantys darbo senjorai yra paskelbę savo gyvenimo aprašymus Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje. Daugiausia ieško pedagoginio (14 asmenų) ir administracinio darbo ar darbo ekonomikos srityje (11 asmenų). Mažiau norėtų dirbti prekybos sferoje ar socialinį darbą.
Pernai senjorams buvo pateikta apie 50 siūlymų įsidarbinti, o dešimčiai pavyko susirasti darbą. Tarpininkaujant Darbo biržai, pernai įdarbinti šeši asmenys: laborantas, stalius, kiemsargis, valytojas, pardavėjas (su verslo liudijimu), pagalbinis darbininkas.
Vienas pagrindinių
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava sako, kad diskriminavimas dėl amžiaus yra labai didelė problema. Pastaruoju metu ypač tai akivaizdu skelbimuose dėl darbo. Jei skundžiamasi dėl skelbimų, paprastai trys ketvirtadaliai būna susiję su amžiumi. Pavyzdžiui, nurodoma, nuo kiek iki kiek metų turi būti sekretorė, vadybininkas, vairuotojas ar kitas darbuotojas.
„Amžius po lyties yra antras“, – apie diskriminavimo paplitimą dėl amžiaus kalba V. Dambrava.
2010 metais ypač išryškėjo nauja tendencija – vis daugiau žmonių diskriminavimą dėl amžiaus patiria darbo santykių srityje, valstybės tarnyboje. Anksčiau dažniau skundėsi, kad yra diskriminuojami dėl amžiaus įsigyjant prekių ir paslaugų sutartis, o darbe labai retai.
Diskriminavimu dėl amžiaus skundžiasi įvairaus amžiaus gyventojai – tiek jauni, tiek vidurinio amžiaus, tiek senjorai – ir visos amžiaus grupės turi savo specifiką. Pavyzdžiui, jaunimas tiesioginį diskriminavimą patiria dėl nurodomo tam tikro amžiaus. Be to, kol kas iki galo nėra sutvarkyti ir privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo reikalai, tad asmenys iki 25 metų už jį moka brangiau. Jaunimas patiria ir netiesioginį diskriminavimą. Pasak V. Dambravos, darbo skelbimuose būna darbo stažo reikalavimas. Pavyzdžiui, reikalaujama penkerių metų darbo stažo, tačiau neseniai baigusieji universitetą asmenys jo neturi.
Vyresnio amžiaus senjorų situacija, pasak V. Dambravos, kita. Jie susiduria su diskriminavimu vykdami į užsienį ir norėdami apsidrausti, bandydami gauti banko paskolą ir pan. Vidutinis amžius taip pat turi savo specifiką. Pavyzdžiui, ieškomi vairuotojai iki 45 metų – nustatyta tam tikra riba.
Tarnybos patarėjo viešiesiems ryšiams manymu, vyresnių gyventojų problemos, ieškant darbo, paaštrėja ne vien dėl amžiaus. Prisideda ir kiti dalykai. Paprastai jie gerai kalba rusiškai, tačiau reikalaujama gerai mokėti anglų kalbą, kompiuterinio raštingumo žinių, o jų neturi.
„Tai sovietmečio palikimas, dar labiau pagilinantis amžiaus problemą“, – apgailestauja V. Dambrava.
Kartu vyrauja ir tam tikri stereotipai. Jei sekretorė, įsivaizduojama, kad tai būtinai turi būti moteris, ir jauna. Jei vadybininkas – jaunas ir pan.
Diskriminavimą galima įžvelgti kad ir tokiame skelbime: „Labai jaunas, veržlus kolektyvas ieško darbuotojų“. V. Dambravos teigimu, galima numanyti, kad ieškoma ne vyresnio amžiaus žmonių.
Įtvirtina ir įstatymai
V. Dambrava priminė, kad diskriminavimas yra tada, kai įstatymai nenustato tam tikrų amžiaus apribojimų. Pavyzdžiui, nuo kokio amžiaus galima tapti šalies prezidentu? Jei reikalavimai įstatyminiai, tai nelaikoma diskriminavimu. „Tačiau niekur įstatymuose nėra nurodyta, kokio amžiaus turi būti sekretorė, vadybininkas“, – sako jis.
Kartu aiškina, kad niekas Lietuvoje nėra suskaičiavęs, kiek teisės aktuose yra įtvirtinta tokių amžiaus apribojimų. Olandijoje, pavyzdžiui, jų yra 720.
„Pas mus nemažai dalykų yra paveldėti iš sovietmečio ir niekas nesvarstė, kiek jie reikalingi. Manau, amžiaus reikalavimai ne visada yra pagrįsti“, – pasakoja V. Dambrava.
Kartu, jo teigimu, visuomenėje pastebimas jaunystės kultas. Tarnybai su tuo jau teko susidurti. Vienoje socialinėje reklamoje buvo parodyta vyresnio amžiaus moteris, o skundo esmė buvo, kodėl jis rodomas.
„Skundo esmė buvo, kaip drįsta rodyti. Visuomenė persmelkta jaunystės kultu, jei piktinasi vyresniu veidu“, – pastebi V. Dambrava.
Daiva SAVICKIENĖ
