Loreta RIPSKYTĖ
Žagarėje (Joniškio rajonas) gyvenanti Violeta per pusvalandį neteko beveik 4000 litų. Vidutinio amžiaus moteris nesuvokė, kaip ją apmulkino policijos tyrėju ir banko tarnautoju prisistatę asmenys, kurie ne tik išviliojo bankininkystės kodus, bet ir padiktavo tariamą pareiškimą policijai.
Pareigūnai perspėja: sukčiai nuolat keičia pinigų viliojimo metodus, kuria vis kitokias istorijas, susijusias su artimųjų nelaimėmis, atseit teissėtvarkos atliekamais tyrimais.
„Tyrėjas“ ir „konsultantas“ dirbo dviese
Buvo sekmadienis, apie 11 valandą ryto.
Išgirdusi laidinio telefono signalą žagarietė atsiliepė ir išgirdo rimtą vyro balsą: „Jums skambina Šiaulių policijos komisariato tyrėjas Juozas Aleksaitis.“ Išgalvotu vardu ir pavarde prisistatęs vyras iš karto paklausė, ar moteris naudojasi elektroninėmis paslaugomis, ir išgirdo teigiamą atsakymą.
Skambinusysis ėmė aiškinti, kad policija sulaikė merginą vardu Monika ir vaikiną (jo minėto vardo žagarietė nepamena – aut. past.), kurie įtariami ištuštinę jau 10 žmonių sąskaitas, paėmę iš jų 17 tūkstančių litų.
Vyras paklausė, ar žagarietė nepažįstanti minėtų dviejų asmenų, ar nuo jų nenukentėjusi.
Tyrėjas apsimetėlis patarė Violetai kuo greičiau blokuoti savo banko sąskaitą ir pasisiūlė tiesiogiai sujungti su banko darbuotoju.
Vyras, kad atrodytų įtikinamiau, paaiškino, jog sekmadieniais iki 17 valandos dirba budintys banko tarnautojai Vilniuje, tad su vienu iš jų moteriai tuojau reikės kalbėtis.
„Atrodė, kad tikrai jungia telefonu su kitu asmeniu, nes išgirdau būdingą signalą – pyptelėjimą. Po to atsiliepęs vyras pasivadino banko konsultantu Tomu,“ – „Šiaulių kraštui“ pasakojo moteris.
Kūrė išmanančio asmens įspūdį
„Konsultantas“ ėmė teirautis, kada moteris paskutinį kartą naudojosi elektronine bankininkyste, kokiu tikslu. Vyras teiravosi, gal ji naudojosi internetinių parduotuvių paslaugomis, klausinėjo kitų dalykų.
Gudriai suokdamas sukčius kūrė patikimo ir daug išmanančio asmens įspūdį. Jis paaiškino, kad klientės prieiga prie sąskaitos yra neapsaugota. Galbūt ji išeidama iš sistemos neatsijungė.
Taip pat informavo, kad geriausia prie bankininkystės jungtis ne per „Google“ sistemą surandant banką, bet tiesogiai atsidarius banko tinklalapį.
„Vyras patikino, kad būtina sąskaitą tuojau pat užblokuoti, o esami pinigai kažkaip būsią pervesti debetu, tik reikės darbo dieną atvykti į banką ir atsiimti pinigus,“ – pasakojo žagarietė.
Moteris nė nepajuto, kaip iš jos sukčius išviliojo vartotojo prisijungimo kodą, slaptažodį.
Padiktavo pareiškimą policijai
Vos padėjus ragelį, telefonas suskambėjo dar sykį. Vėl skambino pirmasis vyras, neva tyrėjas.
Jis pasisiūlė padiktuoti tekstą pareiškimo, kurį pirmadienį moteris turėsianti pateikti rajono policijos komisariatui. Tekste buvo dėstoma, kad ji nepažįstanti jau anksčiau minėtų dviejų sulaikytų asmenų, kurie esą jau ištuštinę 10 žmonių sąskaitas ir kad prašanti ištirti, ar jie nebuvo pasinaudoję jos internetinės bankininkystės prieiga.
„Viską užrašiau, pasirašiau. Po pietų į mobilųjį telefoną atskriejo žinutė, kad nuo mano sąskaitos nuimti 3800 litų. Net tada nesupratau, kad esu apgauta. Dar tikėjau, kad tie pinigai dabar man kažkur debetu pervesti ir banke viską išsiaiškinsiu. Tik dabar suvokiu, kad pareiškimo diktavimas buvo geras taktinis ėjimas, nes per tą laiką antras asmuo „apšvarino“ mano sąskaitą,“ – pasakojo moteris.
Nukentėjusioji kreipėsi į policiją ir banką. Kol kas paaiškėjo tik tiek, kad moters pinigai buvo pervesti į Marijampolėje gyvenančio asmens sąskaitą.
Telefoniniai sukčiai keičia taktiką
Joniškio policijos komisariato viršininkas Gintautas Narušis sako, kad reikia įsisąmoninti vienintelį dalyką: nei policijos pareigūnai, nei kitų teisėtvarkos institucijų ar banko darbuotojai niekada konfidencialių asmens ir elektroninės bankininkystės duomenų telefonu neprašo ir apie nusikaltimus nekalba.
Telefoninio sukčiavimo scenarijai gerokai patobulėjo.
Anksčiau sukčiai paskambinę pasakodavo apie į avariją ar kitą bėdą patekusius jų artimuosius ir reikalaudavo sumokėti pinigų, kad nebūtų pradėtas tyrimas policijoje.
Dabar apgavikai telefonu dažniau prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais, policininkais, prokurorais ir prašo padiktuoti prisijungimo kodus.
Žinodami duomenis, jie ne tik ištuština asmens sąskaitą, bet neretai to asmens vardu paima ir greitųjų kreditų.
Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, svarbiausia nevykdyti jo prašymų ir nedelsiant skambinti į policiją numeriu 112 arba 02, arba savo apylinkės inspektoriui.
