telefoniniai

 SEB banko duomenimis, nors per pirmąjį šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjusių banko klientų skaičius žymiai nekito – per pirmąjį šių metų pusmetį nukentėjo 24 asmenys, – tačiau palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai patirtų nuostolių suma išaugo beveik tris kartus ir šiemet siekė 64 tūkst. eurų. Banko atstovų teigimu, šią sumą išaugino keli stambūs sukčių laimikiai, tarp kurių – ir iš įmonių apgaule išviliotos lėšos.

Loreta RIPSKYTĖ Žagarėje (Joniškio rajonas) gyvenanti Violeta per pusvalandį neteko beveik 4000 litų. Vidutinio amžiaus moteris nesuvokė, kaip ją apmulkino policijos tyrėju ir banko tarnautoju prisistatę asmenys, kurie ne tik išviliojo bankininkystės kodus, bet ir padiktavo tariamą pareiškimą policijai. Pareigūnai perspėja: sukčiai nuolat keičia pinigų viliojimo metodus, kuria vis kitokias istorijas, susijusias su artimųjų nelaimėmis, atseit teissėtvarkos atliekamais tyrimais.

Rugpjūtį Vilniaus regione padaugėjo vadinamojo telefoninio sukčiavimo atvejų, iš vienos vilnietės išviliota net 32 tūkst. litų, pranešė policija. Ketvirtadienį spaudos konferenciją surengę pareigūnai sakė prašantys žiniasklaidos pagalbos informuojant visuomenę apie telefoninius sukčiavimus.

Atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad telefoniniai ir elektroniniai sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją. Surinkti duomenys taip pat parodė, kaip dažnai sėkmė lydėjo tokius nusikaltėlius. Paaiškėjo, kad 1 iš 50 sukčių atakų baigdavosi realia žala. Tyrimas „Telefoninių ir elektroninių sukčių atakos prieš Lietuvos gyventojus“ buvo atliktas banko „Swedbank“ iniciatyva.

 Jau kelis kartus teisti du vyriškiai D.S. ir A.B. įkliuvo antradienį, kai iš vienos darbo ieškančios moters išviliojo elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius. Paskambinę dėl darbo paieškos laikraštyje skelbimą patalpinusiai moteriai pasiūlė pelningą darbą, paprašė padiktuoti asmens kodą, elektroninės bankininkystės duomenis neva dėl darbo užmokesčio pervedimo.

Vadinamiesiems telefoniniams sukčiams nepavyko apgauti trijų Ignalinos rajono kaimų gyventojų. Pasak Ignalinos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko Artūro Blaškausko, užregistruoti trys atvejai rodo, kad gyventojai tapo budresni. Pirmadienio vakarą į Grybėnų kaimo gyventojos laidinio ryšio telefoną paskambinęs asmuo prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė apie anūką, kuris nukentėjo eismo įvykio metu.

Vis dažniau telefoniniai sukčiai melagingais pranešimais tuština ir įmonių sąskaitas. Vienos Kauno įmonės buhalterei paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė banko darbuotoju, iš moters apgaulės būdu išviliojęs bendrovės banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodus, jis vėliau padarė įmonei nemažos žalos. Paaiškėjo, kad Kaune, Savanorių pr., banko filiale, pasinaudojant bendrovės kodais, nenustatytas vyriškis iš įmonės sąskaitos paėmė 4 800 Lt.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius sako savo kailiu įsitikinęs, kad kovą su telefoniniais sukčiais pralaimime jau nepadoriu rezultatu. „Apie kokią telefoninių sukčių prevenciją galima kalbėti, jeigu konkretus tokio sukčiavimo atvejis tiriamas lėtu greičiu? Lietuvoje šie nusikaltėliai vis labiau įsidrąsina, apgaudinėja toli gražu ne tik vyresnio amžiaus žmones, nebijo nei jaunuolių, nei pareigūnų, nei Seimo narių.

Pastaruoju metu ypač padaugėjo gyventojams skambinančių telefoninių sukčių, kurie prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjais ir nurodo atvykti į apklausą, dėl per šių gyventojų banko sąskaitas neva plaunamų pinigų. Jei žmogus dėl laiko stokos ar sveikatos prisipažįsta negalįs to padaryti, jam duodamas neva banko juristo telefono numeris, kuriuo paskambinę žmonės sumaniai įtikinami, kad kalbasi tikrai su banko darbuotoju.