Akių ligos – iš niekur?
Akimis įsisaviname 70 proc. informacijos apie mus supantį pasaulį. Deja, akys – tai pati pažeidžiamiausia žmogaus kūno vieta. Įvairios akių ligos bei regos susilpnėjimas gali atsirasti tarsi iš niekur – taip organizmas reaguoja į kitų organų ligas, infekcijas, vidinius ir išorinius dirgiklius.
Akys sudirgsta nuo netinkamos kosmetikos, ilgų darbo kompiuteriu valandų, skaitymo nepatogioje padėtyje ar esant netinkamam apšvietimui, jas neigiamai veikia nerviniai sukrėtimai, intensyvus ir didelis fizinis krūvis, regėjimui kenkia ir užleistos lėtinės ligos. Gripas gali paveikti regėjimo aštrumą, o paprastas peršalimas – sukelti ašarų liaukų uždegimą. Virškinimo sistemos arba širdies veiklos nesklandumai, inkstų ligos, hormonų svyravimai, grybelinės ir virusinės infekcijos, reumatizmas ir cukrinis diabetas dažnai išprovokuoja ir akių ligas.
Pasitaiko, kad akių uždegimo priežastimi tampa viena vienintelė dulkelė: ji gali pažeisti rageną ir akies gleivinėje pasėti ligas sukeliančių bakterijų. Jei dulkė pateko po viršutiniu voku ar prilipo prie ragenos, savarankiškai jos pašalinti neįmanoma. Tokiu atveju geriausia gausiai nuplauti akį vandeniu ir kreiptis į gydytoją. Be to, oftalmologai rekomenduoja kas metus pasitikrinti akis, net jei nerimą keliančių simptomų nejaučiate. Pastebėjus pirmuosius regos silpimo požymius patartina neatidėlioti apsilankymo akių ligų klinikoje.
Kaip užtikrinti maksimalų akių komfortą?
Tinkamas apšvietimas. Jei namuose ar darbe apšvietimas pernelyg ryškus, jis dirgina regos receptorius. Kai šviesos per mažai – akys taip pat greitai pavargsta. Didžiausi šviesos priešai namuose – tai kambariniai augalai, tankios užuolaidos ir nešvarūs langai. Ar jūsų kambaryje bus pakankamai šviesu, priklauso ir nuo sienų spalvos: baltos, žydros, salotinės ir geltonos sienos atspindi saulės šviesą, todėl patalpa atrodo šviesesnė, o tamsios spalvos šviesą „praryja“.
Dėmesio į ekraną! Sėdėdama prieš televizoriaus ekraną ar kino teatre stenkitės pernelyg ilgai nesukoncentruoti žvilgsnio į vieną tašką, kartkartėmis jį nukreipkite kita linkme. Kino teatro salėje rinkitės vietą arčiau centro – tada būsite toliau nuo tiesioginių spindulių kritimo zonos, o vaizdą matysite tiesiai, ne iš šono.
Stabilūs dėsniai. Neskaityk viešajame transporte – net ir vos juntami krestelėjimai keičia atstumą tarp knygos ir akių.
Prisijaukinkite saulę. Akims ypač kenkia ultravioletiniai spinduliai. Vasarą jie intensyviausi ryte (apie 9 val.) bei dieną (14–15 val.). Žiemą šių spindulių intensyvumo pikas – maždaug pusiaudienį. Ilgas buvimas po atviru dangumi be akinių nuo saulės tomis valandomis gresia regėjimo nusilpimu.
Mankšta akims
Akims būtinas ir poilsis, ir treniruotės, kurias geriausia pradėti rytais. Atlikdama šiuos pratimus pasistenkite maksimaliai atpalaiduoti raumenis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kompleksiniai pratimai ne tik padeda išsigydyti prasidedančią trumparegystę ar toliaregystę, bet ir apskritai išvengti šių sutrikimų. Be to, kasdien atliekami mankštos pratimai akims stangrina paakių odą ir padeda išvengti ankstyvųjų raukšlelių bei sumažina jau esamas: argi tai – ne puikus šalutinis efektas?!
Apšilimas
• Minutę kitą pagulėkite užsimerkusi. Tada lengvai pamasažuokite akis nuo smilkinio nosies link.
• Neatsimerkdama „pažiūrėkite“ į kairę, į dešinę, į nosies pradžią ir jos galiuką. Apsukite keletą ratų akimis pagal laikrodžio rodyklę, tada – priešinga kryptimi.
• Atsimerkite ir minutę intensyviai pamirksėkite.
• 5–10 kartų pašnairuokite į šonus.
Beje, mirksint taip pat atliekamas natūralus akies masažas, drėkinimas, akies obuolio dezinfekcija ir netgi mankšta – ragena per tą laiką suspėja bent vieną kartą susitraukti ir išsiplėsti.
Nenuobodūs pratimai
Pradėkite nuo lengvos mankštos, ji padės stimuliuoti kraujo tekėjimą į galvą ir pašalins bendrą įtampą. Vėliau pereikite prie akių raumenų stiprinimo ir papildykite pratimų kompleksą (jei nešiojate akinius ar naudojate kontaktinius lęšius, per mankštą juos nusiimkite).
• Mintimis nupieškite prieš save didelį ratą. Sekite jį žvilgsniu pagal laikrodžio rodyklę, paskui – priešinga kryptimi. Pakartokite 2–3 sykius.
• Nubrėžkite šiame rate 2 įstrižaines. Perkelkite žvilgsnį nuo apatinio vienos linijos taško prie viršutinio, tada pakartokite tai su antra įstrižaine.
• Įsivaizduokite didelio sieninio laikrodžio ciferblatą. Sekite akimis skaičių maršrutą taip: skaičius – centras – kitas skaičius – vėl centras. Taip pereikite visą ratą.
• Paskaitinėkite labai smulkiu šriftu parašytą tekstą (galite net specialiai atsispausdinti kokį straipsnį). Karoliukų siuvinėjimas ar lipdymas iš plastilino taip pat gerina centrinės fiksacijos mechanizmą.
• Padirbėkite ir su žvilgsnio akomodacija (greitu akies prisitaikymu prie įvairių atstumų): paskaitykite tekstą iš dešinės į kairę arba apvertus knygą aukštyn kojom.
• Treniruokite periferinį regėjimą. Jis daug kartų silpnesnis už centrinį, tačiau turi didelę praktinę reikšmę, nes išplečia mūsų akiratį, padeda orientuotis erdvėje. Šis regėjimas leidžia pamatyti tai, kas yra aplinkui, neatitraukiant žvilgsnio nuo pagrindinio objekto. Periferinį regėjimą efektyviai gerina japonų samurajų metodika: atsistokite vietoje, kur į veidą nekristų tiesioginiai saulės spinduliai, sukoncentruokite žvilgsnį į kokį nors priekyje, tolumoje esantį objektą, tada stebėkite, kas vyksta aplinkui, šalia jūsų, pečių lygyje.
• Akies raumenis padės stiprinti ir stereogramos – raštai su užšifruotais piešiniais. Jų galite rasti internete, įsigyti specialių leidinių. Kad trimatis vaizdas išsiskirtų iš fono, sufokusuokite žvilgsnį į paveikslėlyje nurodytus taškus, žvelkite į jį iš patogaus atstumo.
• Slėpynių pratimas padės atpalaiduoti regos nervą, pagerins kraujotaką, sugrąžins žvilgsniui tikslumą ir aštrumą. Jis atliekamas prieš miegą arba ryte. Užgesinkite šviesą, užsimerk. Sudėkite delnus „saujelėmis“, suspauskite pirštų galiukus, pridėk prie akių taip, kad mažyliai pirštai atsidurtų ties nosies pradžia. Tarp vokų ir delnų palikite nedidelį atstumą, kad nespaustumėte akies obuolio. Ką regite atsijungusi nuo visų šviesos šaltinių? Jei blyksnius ir spalvų raibuliavimą, vadinasi, regos nervas atiduoda prieš keletą minučių gautą informaciją. Šio pratimo tikslas – pamatyti juodą erdvę. Iš pirmo karto gal ir nepasiseks, bet pasitreniruoti verta: taip leisite pailsėti akims.
• Akims naudingos kontrastinės vandens procedūros: užmerktas akis nuplaukite pirma šiltu, paskui vėsiu vandeniu, kartokite tai ryte ir vakare.
Akims tinkama darbo vieta
• Rašomąjį stalą pastatykite toliau nuo tiesioginių saulės spindulių kritimo zonos. Jei tai neįmanoma – pridenkite langą tiulio užuolaidomis ar žaliuzėmis.
• Klaviatūrą ir kompiuterio ekraną statykite vienoje tiesėje, kad atstumas tarp ekrano ir abiejų akių būtų vienodas ir ne mažesnis nei 50 cm.
• Monitoriaus aukštis – toks, kad vaizdas būtų akių lygyje ar vos vos aukščiau.
• Vakare dirbant kompiuteriu būtina įjungti šviesą: akims nemalonus kontrastas – ryškus ekranas, tamsi patalpa. Ant darbo stalo pasistatykite stalinę arba dienos šviesos lempą.
• Skaitydama arba dirbdama kompiuteriu kas 40 minučių darykite pertraukėles. 5–10 minučių atlikite atsipalaidavimo pratimus, pamasažuokite akis, pažiūrėk pro langą į tolį. Dar geriau būtų pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru. Po 4 valandų darbo būtina padaryti mažiausiai valandos pertrauką.
Dažniausiai pasitaikančios akių ligos
Trumparegystė (miopija). Tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių žmonių akies obuolys būna per daug pailgas, arba pernelyg iškilusi ragena, todėl į akį patenkantys spinduliai susitinka nepasiekę tinklainės. Trumparegystė koreguojama akiniais arba kontaktiniais lęšiais, galimas chirurginis gydymas lazeriu.
Toliaregystė (hipermetropija). Trumparegystei priešinga akių refrakcijos yda, kai objekto vaizdas sufokusuojamas už tinklainės. Įgimtos toliaregystės atveju akies obuolys būna sutrumpėjęs. Žmogus tada gerai mato toli esančius objektus, bet iš arti regi neryškiai. Toliaregystė, kaip ir trumparegystė, dažnai būna paveldima. Toliaregystė koreguojama akiniais arba kontaktiniais lęšiai, kartais rekomenduojamas chirurginis gydymas.
Astigmatizmas. Yda, dėl kurios žmogus mato neryškius daiktų ir vaizdo kontūrus. Sergant astigmatizmu spindulių pluoštas, perėjęs pro akies optinę terpę, nebesusirenka tinklainės židinį. Ši liga dažnai būna paveldima, gali atsirasti po traumų, operacijų, uždegimų. Astigmatizmas koreguojamas akiniais, cilindriškai gaubtais stiklais.
Presbiopija, kitaip dar vadinama senatvine toliaregyste. Manoma, kad presbiopija išsivysto tada, kai skaidulos aplink lęšiuką sutvirtėja, praranda elastingumą ir sumažina akies galimybę keisti lęšio formą, todėl darosi sunkiau sufokusuoti artimus objektus. Koreguojama akiniais, gali būti operuojama.
Geltonosios dėmės degeneracija. Tai labai paplitusi suprastėjusio matymo priežastis vyresnio amžiaus žmonėms. Nors ši būklė pablogina regėjimą, ji niekada neišsivysto iki aklumo, nes veikia tik centrinę regos dalį, o periferinis matymas lieka nepakitęs. Ši liga nepagydoma, tačiau regėjimo silpimą galima šiek tiek pristabdyti vitaminų terapija. Rega koreguojama specialiai parinktais akiniais, kartais taikoma lazerinė operacija, fotodinaminė terapija.
Glaukoma. Tai liga, kurią sukelia padidėjęs akių vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervus ir tinklainės ląsteles, kai sutrinka skysčių tekėjimas. Palengva pradeda siaurėti akiplotis. Padidėjus akispūdžiui žmogus nebemato kai kurių regėjimo lauko dalių, matomas plotas pamažu vis siaurėja. Per pirmas ligos stadijas žmogus nieko nejaučia: gali nebent skųstis ašarojimu, svetimkūnio pojūčiu akyje, niežuliu, suprastėjusia rega. Ligą galima pristabdyti akispūdį mažinančiais vaistais. Jie lašinami į akį. Kadangi glaukoma – neišgydoma liga, vaistus būtina visada turėti su savimi ir lašinti, kada nurodė gydytojas. Jei liga negydoma, akiplotis vis siaurėja, kol lieka mažas lopinėlis, tačiau vėliau išnyksta ir jis.
