REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

1545 m. Meksiką užklupo paslaptinga liga, sukėlusi vieną didžiausių pandemijų žmonijos istorijoje. Vos per penkerius metus iki 15 milijonų žmonių – apie 80 procentų gyventojų – mirė siaubinga mirtimi, iškentėjus akių, nosies ir burnos kraujavimą.

1545 m. Meksiką užklupo paslaptinga liga, sukėlusi vieną didžiausių pandemijų žmonijos istorijoje. Vos per penkerius metus iki 15 milijonų žmonių – apie 80 procentų gyventojų – mirė siaubinga mirtimi, iškentėjus akių, nosies ir burnos kraujavimą.

REKLAMA

Praėjus maždaug 550 metų, vokiečių mokslininkų komanda atrado vadinamąją „cococoliztli“ (actekų kalba – maro) epidemiją, kurią sukėlė salmonelės. Jų tyrimas apie šį mįslingą sukėlėją yra paskelbtas „Nature Ecology and Evolution“ („Gamtos ekologija ir evoliucija“).

„Cocoliztli“ epidemija prasidėjo Meksikoje, kai ispanų kolonizatoriai pradėjo bendrauti su vietiniais gyventojais. Kadangi vietiniai žmonės nebuvo susiformavę imuniteto nuo daugelio „Senojo pasaulio“ ligų, ši liga išplito žaibiškai ir sugebėjo išnaikinti maždaug 80 procentų gyventojų.

Istorikai anksčiau laikėsi nuomonės, kad „cocoliztli“ epidemiją galėjo sukelti viena iš daugelio kitų ligų, kurias europiečiai perplukdė per Atlantą, pvz.: raupai, tymai ar šiltinė. Kai kurie netgi teigė, kad tai galėjo būti į Ebolą panašus virusas. Tačiau mokslininkams ypač sunku nustatyti praeities virusus, nes jų simptomai ir genetinė struktūra per amžius gali labai pasikeisti, rašo iflscience.com.

REKLAMA
REKLAMA

Taikydami naują patogenų (sukėlėjų) identifikavimo metodą, mokslininkai ieškojo DNR dantyse, kurie priklausė 29 ligos aukoms, palaidotoms kapinėse Teposcolula-Yucundaa, Meksikoje. Ši analizė parodė Paratyphi C rūšies Salmonella enterica bakterijos, kuri yra infekcinė ir sukelianti karščiavimą, bėrimus, stiprų galvos skausmą ir kitus į vidurių šiltinę panašius simptomus, įrodymus. Tai reiškia, kad šis tyrimas taip pat yra pirmas kartas, kai mokslininkai, analizuodami seną „Naujojo pasaulio“ medžiagą, randa molekulinių šios mikrobų infekcijos įrodymų.

REKLAMA

„Ši nauja prieiga leidžia mums ištirti skeletus atliekant plataus masto visų sukėlėjų, kurie juose galėjo būti, tyrinėjimus“, – pranešime paaiškino Johanes‘as Krause‘as, Archeogenetikos katedros direktorius ir Tiubingeno universiteto Vokietijoje profesorius.

Tai anaiptol nėra baigta byla, pripažino tyrėjai, nes Paratyphi C buvimas keliose dešimtyse griaučių nebūtinai reiškia, kad nuo jo mirė 15 milijonų žmonių. Be to, ši diagnozė ne visai paaiškina siaubingą kraujavimą, kurį dokumentavo daugelis šaltinių. Nepaisant to, jų tyrimai įrodė, kad yra tam tikro potencialo atskleisti praeities epidemijų paslaptis istorijoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai reikšminga metodų pažanga, kuriuos taikant galima tyrinėti praeities ligas. Dabar mes galime patikrinti, ar archeologinėje medžiagoje yra daugybė infekcinių organizmų“, – pridūrė Kirsten‘as Bos‘as iš Max‘o Planck‘o instituto. „Tai ypač aktualu tais atvejais, kai ligos priežastis anksčiau nebuvo žinoma“.

1545 m. Meksiką užklupo paslaptinga liga, sukėlusi vieną didžiausių pandemijų žmonijos istorijoje. Vos per penkerius metus iki 15 milijonų žmonių – apie 80 procentų gyventojų – mirė siaubinga mirtimi, iškentėjus akių, nosies ir burnos kraujavimą.

Praėjus maždaug 550 metų, vokiečių mokslininkų komanda atrado vadinamąją „cococoliztli“ (actekų kalba – maro) epidemiją, kurią sukėlė salmonelės. Jų tyrimas apie šį mįslingą sukėlėją yra paskelbtas „Nature Ecology and Evolution“ („Gamtos ekologija ir evoliucija“).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Cocoliztli“ epidemija prasidėjo Meksikoje, kai ispanų kolonizatoriai pradėjo bendrauti su vietiniais gyventojais. Kadangi vietiniai žmonės nebuvo susiformavę imuniteto nuo daugelio „Senojo pasaulio“ ligų, ši liga išplito žaibiškai ir sugebėjo išnaikinti maždaug 80 procentų gyventojų.

Istorikai anksčiau laikėsi nuomonės, kad „cocoliztli“ epidemiją galėjo sukelti viena iš daugelio kitų ligų, kurias europiečiai perplukdė per Atlantą, pvz.: raupai, tymai ar šiltinė. Kai kurie netgi teigė, kad tai galėjo būti į Ebolą panašus virusas. Tačiau mokslininkams ypač sunku nustatyti praeities virusus, nes jų simptomai ir genetinė struktūra per amžius gali labai pasikeisti, rašo iflscience.com.

REKLAMA

Taikydami naują patogenų (sukėlėjų) identifikavimo metodą, mokslininkai ieškojo DNR dantyse, kurie priklausė 29 ligos aukoms, palaidotoms kapinėse Teposcolula-Yucundaa, Meksikoje. Ši analizė parodė Paratyphi C rūšies Salmonella enterica bakterijos, kuri yra infekcinė ir sukelianti karščiavimą, bėrimus, stiprų galvos skausmą ir kitus į vidurių šiltinę panašius simptomus, įrodymus. Tai reiškia, kad šis tyrimas taip pat yra pirmas kartas, kai mokslininkai, analizuodami seną „Naujojo pasaulio“ medžiagą, randa molekulinių šios mikrobų infekcijos įrodymų.

„Ši nauja prieiga leidžia mums ištirti skeletus atliekant plataus masto visų sukėlėjų, kurie juose galėjo būti, tyrinėjimus“, – pranešime paaiškino Johanes‘as Krause‘as, Archeogenetikos katedros direktorius ir Tiubingeno universiteto Vokietijoje profesorius.

REKLAMA

Tai anaiptol nėra baigta byla, pripažino tyrėjai, nes Paratyphi C buvimas keliose dešimtyse griaučių nebūtinai reiškia, kad nuo jo mirė 15 milijonų žmonių. Be to, ši diagnozė ne visai paaiškina siaubingą kraujavimą, kurį dokumentavo daugelis šaltinių. Nepaisant to, jų tyrimai įrodė, kad yra tam tikro potencialo atskleisti praeities epidemijų paslaptis istorijoje.

„Tai reikšminga metodų pažanga, kuriuos taikant galima tyrinėti praeities ligas. Dabar mes galime patikrinti, ar archeologinėje medžiagoje yra daugybė infekcinių organizmų“, – pridūrė Kirsten‘as Bos‘as iš Max‘o Planck‘o instituto. „Tai ypač aktualu tais atvejais, kai ligos priežastis anksčiau nebuvo žinoma“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų