REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai sako, kad ateityje mes valgysime mažiau, bet sočiau ir sveikatai naudingesnį maistą. Į rinką pamažu keliauja produktai, praturtinti iš įvairių daržovių, uogų, vaisių ar vaistinių augalų gaunamaIs miltais, kuriuose išlikę daug naudingų medžiagų. 

Mokslininkai sako, kad ateityje mes valgysime mažiau, bet sočiau ir sveikatai naudingesnį maistą. Į rinką pamažu keliauja produktai, praturtinti iš įvairių daržovių, uogų, vaisių ar vaistinių augalų gaunamaIs miltais, kuriuose išlikę daug naudingų medžiagų. 

REKLAMA

Kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė, ant stalo išrikiuoti ateities maisto ingredientai – tai iš vaisių, uogų, daržovių ar vaistažolių pagaminti miltai. 

„Tai morkos, burokėliai, dilgėlės, topinambai, moliūgai, ir jų spalvų gama yra įvairi nuo pilkos iki intensyviai violetinės. Ir gamintojams, kad nebūtų stygius žaliavos, tai, kas Lietuvoje užauga“, – sako Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto vadovė Elvyra Jarienė. 

Mokslininkai nustatė, kad šiais priedais praturtinti gaminiai turi itin daug maistinių medžiagų ir sveikatinančių savybių – tad valgysime mažesnį kiekį, gausime daugiau naudos.

REKLAMA
REKLAMA

 „Ateityje mes valgysime, sakyčiau, mažiau, bet sočiau, o sočiau reiškia, kad daugiau praturtinta vitaminais, mikro, makro elementais, fenoliniais junginiais, anticianinais, kurie neša naudą mūsų organizmui“, – teigia Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto vadovė Elvyra Jarienė. 

REKLAMA

Specialistai sako, kad pastaruoju metu verslas vis labiau domisi tokiais produktais. Jų vis daugiau atkeliauja ir į parduotuvių lentynas – vartotojams svarbu skaityti etiketes. 

„Kukurūzų lazdelės praturtintos morkom, burokėliais, topinambų miltais, galime rasti duonos pagrandukus, kuriuos gamina duonų kepėjai. Ir makaronų yra su įvairiais priedais: su burokėliais ir su moliūgų miltais, jie gaminami moliūgus džiovinant su žieve“, – tęsia pašnekovė. 

O kol naujovės patenka į rinką, laukia ilgas kelias – specialistai kruopščiai atrenka žaliavą. Svarbu, kad daržovės ar vaisiai augtų ekologiškuose ar biodinaminiuose ūkiuose. Svarbu ir veislė.

REKLAMA
REKLAMA

„Vienos turtingos dažančiais junginiais, kitos – aromatiniais junginiais turtingos ir tas labai svarbu. Jei mes turtinam burokėlių miltais kažkuriuos produktus, mums svarbu, kuris gi saldesnis, kuris turi intensyvesnę spalvą“, – aiškina E. Jarienė.

O kad iš uogų ar daržovių gautų miltus, jos džiovinamos šaltyje – liofilizuojamos, mat taip išsaugoma daugiausia naudingų veikliųjų medžiagų, išlieka spalva.

„Liofilizuojant mėginį išsaugomas didesnis kiekis vitaminų, tų patų karotinoidų, jie ne taip skyla ir didesnis kiekis kitų medžiagų, kurios atsakingos už kvapines savybes mėginio“, – kalba doktorantas Aloyzas Velička.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O štai elektroninė nosis nustato, kokios kvapiosios savybės išliko. Labiausiai nustebina topinambų kvapų spektras – tarp jų ir atpažįstamas nuo pat gimimo.

„Turiu nustebinti, kad jų sudėtyje yra kvapiųjų junginių tokių, kurie randami ir motinos piene“, – sako Elvyra Jarienė. 

Žemės ūkio akademijos laboratorijoje jaunieji mokslininkai analizuoja gautų miltų struktūrą, atrenka, kokio rupumo vaisių ar daržovių miltai tinkamiausi konkrečiam produktui gaminti. Čia testuojamos skoninės ir spalvinės savybės. Pavyzdžiui, kukurūzai ne kokiais maistiniais dažais dažyti – spalvą jiems suteikia morkų ar burokėlių milteliai.

REKLAMA

„Jis praturtintas karatinoidais, kurie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, gali surišti laisvuosius radikalus, kas mums svarbu, nes žmonės serga vėžiniais susirgimais tai galėtų būti puiki prevencinė priemonė“, – teigia A. Velička.

Mokslininkai vis ieško naujų skirtingų produktų derinių. O pasaulį nustebina gaminius turtindami ir vietine žaliava dilgėlių, špinatų, erškėčių vaisių ar pomidorų milteliais, kurie išsiskiria biologiškai aktyvių junginių įvairove.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų