"Europa, valstybės narės ir jų piliečiai suinteresuoti, kad šis procesas būtų sėkmingai užbaigtas iki kitų Europos Parlamento rinkimų 2009-ųjų pradžioje", - sakė A. Merkel, Europos Parlamente pristatydama pusmetį truksiančio savo šalies pirmininkavimo 27 valstybes vienijančiai Bendrijai prioritetus.
"(Šio proceso) žlugimas būtų istorinė nesėkmė", - sakė kanclerė, kalbėdama apie pastangas rasti išeitį iš aklavietės dėl ES konstitucijos, kuri atsidūrė prie žlugimo slenksčio, kai 2005-aisiais referendumuose ją triuškinama persvara atmetė dviejų bloko steigėjų - Prancūzijos ir Nyderlandų - rinkėjai.
"Biurokratinė, susiskaldžiusi Europa nesusidoros su jai kylančiais iššūkiais, nesvarbu ar tai būtų užsienio ir saugumo politika, klimatas ir energetika, Europos moksliniai tyrimai, biurokratizmo likvidavimas ar plėtros reikalai ir santykiai su mūsų kaimynais", - sakė ji.
Be to, A. Merkel, paraginusi ES glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis bei Rusija ir išplėsti savo įtaką nuo Balkanų iki Artimųjų Rytų ir Afrikos, pareiškė, kad atėjo metas Bendrijai, kaip numatyta konstitucijoje, paskirti savo užsienio reikalų ministrą.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) sakė, kad bet koks galutinis kompromisas "turi išsklaidyti debesis, kurie susitelkę virš Europos".
A. Merkel stengėsi sumažinti su šalies pirmininkavimu ES siejamus lūkesčius, nes suvokia, kad jos pastangos įkvėpti naują gyvybę sąstingio apimtai Bendrijai gali priklausyti nuo veiksnių, kurių ji nepajėgi kontroliuoti.
Turint galvoje, kad šiais metais Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas (Žakas Širakas) ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) paliks savo postus, Vokietijos kanclerė gali būti laikoma šiuo metu įtakingiausia lydere Europoje.
Tačiau Vokietijos pareigūnai pabrėžia, kad būsimi jos pasiekimai priklausys nuo to, kas bus išrinktas Prancūzijos prezidentu gegužės 6-ąją, praėjus beveik dvejiems metams po to, kai olandai ir prancūzai, referendumuose atmetę ES konstituciją, užkirto kelią įgyvendinti Bendrijos institucinę reformą.
Analitikai ir politikai tuomet teigė, kad tokius balsavimo rezultatus, ypač Prancūzijoje, iš dalies nulėmė būgštavimai, kad iš naujųjų Bendrijos valstybių rytuose į Vakarų Europą plūstelės pigi darbo jėga.
RAGINIMAI VAŠINGTONUI – DĖL PREKYBOS IR KLIMATO
A. Merkel taip pat užsiminė, kad Vokietija savo pirmininkavimo pusmetį stengsis suderinti ES poreikį užsitikrinti būtinus energetikos išteklius su kovos su pasauliniu atšilimu politika, bei paragino Vašingtoną padėti Sąjungai pradėti rengti naują tarptautinį susitarimą dėl klimato pokyčių.
"Europos Sąjungai reikia Jungtinių Valstijų... kad po Kioto protokolo būtų padėtas pamatas naujam susitarimui dėl klimato pokyčių", - sakė Vokietijos kanclerė ir užsiminė, kad naujas susitarimas turi įsigalioti 2012-aisiais.
Europos Komisija, praėjusią savaitę pristatė naują energetikos strategiją, kurioje, Bendrijos vykdomosios institucijos teigimu, keliami ambicingiausi pasaulyje tikslai kovoje su klimato pokyčiais - iki 2020 metų mažiausiai 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus.
A. Merkel pakartojo raginimą Jungtinėms Valstijoms glaudžiau bendradarbiauti prekybos ir investicijų srityse ir sakė, kad Briuselis ir Vašingtonas turėtų labiau suderinti savo finansų rinkų taisykles, patentų įstatymus ir kitus ekonomikos mechanizmus.
"Bendra transatlantinė rinka yra vienas didžiausių Europos interesų", - sakė ji Europos Parlamente.
Prekybos klausimus kuruojantys ES pareigūnai anksčiau sakė, kad jie su kolegomis Jungtinėse Valstijose jau ėmėsi žingsnių suderinti taisykles, kad būtų lengviau užsiimti verslu abipus Atlanto, tačiau bendros laisvosios prekybos zonos sukūrimas būtų itin sudėtingas procesas.
Be problemų dėl Prancūzijos ir Nyderlandų, Vokietijai taip pat teks padėti nemažai pastangų įtikinti kitų valstybių narių vyriausybes paremti jos siekius suteikti naują postūmį ES konstitucijai.
Didžioji Britanija, Lenkija ir Čekija, kurios žadėjo surengti referendumus dėl ES konstitucijos, tačiau po nesėkme pasibaigusių balsavimų Prancūzijoje ir Nyderlanduose taip ir neįvykdžiusios šių savo ketinimų, turi rimtų būgštavimų dėl konstitucinės sutarties, sakė diplomatai.
Vokietija užkulisinėse diskusijose mėgina išsiaiškinti, kokių ES konstitucijos punktų reikėtų atsisakyti, kad šiam dokumentui, kurį jau yra ratifikavusios 18-a Bendrijos narių, pritartų, galbūt nerengiant referendumų, likusios valstybės narės, sakė diplomatai.
