Vladimiras Laučius, LRT.lt
„Vyriausybė dirba tik pusę metų. Tai, ką buvo galima padaryti tik Vyriausybės nutarimu, buvo padaryta: padidinome MMA, parengėme mokesčių projektus, sumažinome neracionalų elektros gamybos kiekį Elektrėnuose, sustabdėme nevaldomą saulės elektrinių plėtrą“, – tinklalapiui LRT.lt teigia premjeras Algirdas Butkevičius, atsakydamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime nuskambėjusią kritiką dėl delsimo „pradėti dirbti“.
– Daugelyje Vyriausybės veiklos sričių pabrėžiamas darbų tęstinumas. Opozicija tvirtina, kad dabartinė valdžia arba nieko neveikia, arba tęsia tai, ką pradėjo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Kokie iš tiesų yra pagrindiniai Jūsų vadovaujamo Ministrų kabineto ir dešiniųjų Vyriausybės veiklos bei tikslų skirtumai?
– Taip, esame Vyriausybė, puoselėjanti darbų tęstinumo kultūrą. Anksčiau valdantieji, imdamiesi reformų, griaudavo tai, ką statė jų pirmtakai. Mes stengiamės tęsti ekonomiškai pagrįstus ir visuomenei naudingus projektus. Visi tai mato.
Tačiau tai – tik dalis mūsų darbų. Mūsų tikslai ir darbai iš esmės skiriasi nuo ankstesnės Vyriausybės. Vos pradėję dirbti, įgyvendinome prisiimtą įsipareigojimą: minimalus mėnesio atlyginimas buvo padidintas iki 1000 litų. Dabar didiname neapmokestinamą pajamų dydį. Tai yra konkretūs veiksmai, kurių naudą jaučia ir dar pajus mažas pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai.
Esame žmonių Vyriausybė, tad rūpinamės eilinių žmonių gyvenimo gerinimu. Ankstesnė Vyriausybė daug kalbėjo apie energetinę nepriklausomybę, bet nieko nedarė, kad mažėtų šilumos kaina vartotojams. Tad mums tenka ne tik rengti bei realizuoti naują šilumos ūkio pertvarkos programą, siekiant sumažinti šilumos kainas, bet ir srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę.
Energetikos sektorius 15-osios Vyriausybės valdymo metais tapo politinių deklaracijų įkaitu. Siekiant trumpalaikės populistinės naudos buvo priimta daug skubotų ir ekonomiškai nepagrįstų sprendimų, o Lietuvos energetinė priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo tik stiprėjo, kainos vartotojams tik augo.
Per pastaruosius ketverius metus nebuvo padarytas nuoseklus, kryptingas ir rezultatyvus įdirbis, galėjęs duoti apčiuopiamą naudą galutiniam vartotojui – užtikrinti mažesnes ir konkurencingas šilumos, dujų ir elektros kainas bei mažinti importuojamos energijos vartojimą. Strateginių jungčių projektų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atžvilgiu buvusiai vyriausybei pritrūko kompleksinio požiūrio, todėl daugelyje sričių situaciją tenka koreguoti mums. Nebuvo paskirta įmonė, kuri supirks vėjo jėgainėse pagamintą energiją. Patvirtintas neskaidrus VIAP surinkimo mechanizmas. Priimtas įstatymas dėl saulės energijos sukėlė tiesioginę grėsmę visuomeniniam interesui. Per pastaruosius ketverius metus iš mirties taško taip ir nepajudėjo skelbtas anos Vyriausybės prioritetas – pasenusių daugiabučių renovacija. Neįgyvendinta vietinio biokuro plėtra, neužtikrintas uždaromos Ignalinos atominės elektrinės skaidrus ir efektyvus lėšų įsisavinimas.
Visus šiuos darbus šiandien jau pradėjome mes, tad kaltinimai neveiklumu – nepagrįsti. Mano įvardintose srityse jau aktyviai dirbama: pajudėjo daugiabučių renovacija pagal mūsų parengtą naują modelį; ieškome galimybių, kaip sumažinti dujų kainas; parengta šilumos ūkio pertvarka, atliekamos jos įgyvendinimui būtinos procedūros. Jau pateiktos svarstymui Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurių seniai laukia įmonės ir ypač mokslininkai.
Maža to, konservatorių Vyriausybė savo projektus „stūmė“ tyliai, su niekuo nesitardama, o mes siekiame viešumo, tariamės, analizuojame, diskutuojame. Siekiame, kad sprendimai būtų priimami apgalvotai, kad žmonėms po to netektų dar didesnė našta.
– Kalbate apie šilumos ir dujų kainos sumažinimą. Kaip konkrečiai ketinate tai daryti? Ar tikitės sutarti su „Gazprom“? Ar galima tikėtis, kad ateinantį žiemos sezoną už šilumą jau mokėsime mažiau?
– Parengėme šilumos ūkio pertvarką, kurios tikslas – sumažinti šildymo kainą iki 25 proc. Vyriausybė keturiems įstatymų projektams, reikalingiems šiai pertvarkai vykdyti, jau pritarė. Jie artimiausiu metu bus pateikti Seime. Tuomet bus rengiamos specialios programos, ir kitąmet tikimės pradėti jas įgyvendinti. Derybos su „Gazprom“ vyksta ekspertų lygiu. Kol kas negaliu pasakyti, koks bus galutinis sutarimas, tačiau Lietuva siekia mažesnių dujų kainų.
– Premjere, kodėl atsisakoma šiuo metu įvesti progresinius mokesčius? Kalbėdamas žiniasklaidai pažymėjote, kad, norint juos įvesti, reiktų įvesti ir visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Kodėl negalėtume apmokestinti gyventojų NT mokesčiu?
– Teisingai formuluojate klausimą: statistikos duomenimis, 2012 metais Lietuvoje iki 3000 litų atlyginimą gavo 80,8 proc. visų dirbančių šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones. Tad ar galite įsivaizduoti progresinio tarifo „laiptus“? Nuo kurios sumos galima būtų juos taikyti? Gaunančių labai didelius atlyginimus yra vos keliasdešimt tūkstančių. Tad šiuo metu įvedus anksčiau siūlytus progresinius mokesčius nukentėtų ta vidurinioji klasė, apie kurios formavimą arba sąlygų jai formuotis sudarymą šiandien dar tik kalbame, o biudžetas patirtų skaudų smūgį dėl daugeliui žmonių sumažintų mokesčių.
Reikia prisiminti fiskalinės drausmės įstatymą, planus įsivesti eurą bei Konstitucinio Teismo nutartį dėl po „naktinės“ mokesčių reformos sumažintų atlyginimų ir pensijų atstatymo. Savo siūlymais mokesčių srityje pirmiausiai norime „užkamšyti“ kai kurias mokesčių mokėjimo spragas ir įtvirtinti kitokį progresyvumą. Noriu pabrėžti, jog mes neatsisakome progresinių mokesčių gaunamoms pajamoms idėjos, tačiau jų įvedimas turi būti ne „eilinis“ eksperimentas: jis turi būti siejamas su NT mokesčių ir galbūt – visuotinio pajamų deklaravimo įvedimu. Tam reikia gerai pasirengti bei suteikti laiko pasirengti verslui. O įvedę nekilnojamojo turto įstatymą mes pirmiausiai dar didesne mokestine našta apkrausime mažai uždirbančius gyventojus.
– Bet juk mažai uždirbantiems ar pensininkams niekas netrukdo rinktis mažesnės kvadratūros būstą, kuris, įvedus visuotinį NT mokestį, galėtų būti apmokestintas beveik simboliškai.
– Kalbu ne tik apie pensininkus – juk NT mokestis turėtų tapti visuotinis, o neatsigavus ekonomikai, nedidėjant pensijoms šio mokesčio įvesti negalime.
– Ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtina, kad progresiniai mokesčiai Lietuvoje jau yra, todėl kalbėti apie jų įvedimą yra neteisinga ir neprotinga. Ar sutinkate, kad egzistuojantis diferencijuotas NPD ir „Sodros“ lubos liudiją veikiančią mokesčių progresiją?
– Taip, progresyvumas jau egzistuoja – per NPD. Tačiau antruoju etapu – rudenį – svarstysime galimybę siekti dar didesnio progresyvumo. Gal verta pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą, perkeliant bazinę pensiją į valstybės biudžetą ir sukuriant kaupiamųjų sąskaitų sistemą likusiai „Sodros“ įmokų daliai, susijusiai su senatvės pensija. Atitinkamai būtų galima perskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio ir Sodros įmokų tarifus.
– Vyriausybė dirba jau gerą pusmetį, bet iki šiol neaišku, kas laukia atominės elektrinės projekto. Kodėl vis dar nėra galutinio sprendimo?
– Reikia pasakyti, jog negali nukišti į stalčių energetikos ekspertų atliktų analizių dėl naujos atominės jėgainės ekonominio naudingumo ir referendume išreikštos žmonių nuomonės. Ankstesnė Vyriausybė dirbo visus ketverius metus, o tikslių ekonominių paskaičiavimų, apčiuopiamų rezultatų Visagino atominės elektrinės klausimu neturėjome. Mums teko iš naujo imtis šio klausimo. Lietuva viena negali prisiimti tokios naštos, nes ir taip kiekvienam šalies gyventojui tenka gerokai per 10 tūkst. litų skolos.
Estijos ir Latvijos premjerai pritarė, kad reikia ekspertų ir įmonių lygiu kalbėtis su regioniniais partneriais. Jei Visagino atominės elektrinės investuotojai, regioniniai partneriai nuspręs, kad atominė jėgainė vis dar domina, tuomet iki spalio 1 d. turės būti priimtas sprendimas dėl projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo, bus kalbama apie tam tikras sąlygas. Tai kuruoja Energetikos ministerija.
Tačiau noriu pabrėžti, jog nėra taip paprasta per kelis mėnesius rasti atsakymą, kurio konservatoriai nerado per ketverius valdymo metus. Antra vertus, galbūt dabar šio klausimo jau ir nebesvarstytume, jei prieš ketverius metus, tik atėję į valdžią, konservatoriai nebūtų sužlugdę naujos atominės elektrinės projekto. Tam ir reikalingas tęstinumas, apie kurį kalbėjau.
– Dalis socialdemokratų Seime balsavo už dešiniųjų radikalų, tokių, kaip Petras Gražulis, iniciatyvas – uždrausti abortus, bausti už dalyvavimą seksualinių mažumų eitynėse. Kaip vertinate šias tendencijas savo partijos parlamentinėje frakcijoje?
– Aš manau, kad ne draudimais turime spręsti abortų klausimą, o švietėjišku darbu, ugdant žmonių sąmoningumą. Kiekvienas Seimo narys balsavimu išreiškė savo asmeninį požiūrį šiuo klausimu. Socialdemokratai visame pasaulyje yra švietėjiško progreso priešakyje. Tačiau gerbiame ir vidinę partijos demokratiją. Jei yra kelios skirtingos nuomonės, diskutuojame.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime sukritikavo valdančiuosius už neveiklumą. Kaip atsakytumėte į jos kritiką?
– Vyriausybė įdėmiai įvertino prezidentės išsakytas mintis ir pastabas. Prezidentė pabrėžė klausimus, kurie yra aktualūs. Ir man norėtųsi, kad greičiau pajudėtų prioritetiniai darbai, tačiau geri norai ir planai atsiremia į privalomų svarstymų Seime ir sprendimų priėmimo procedūras, kurios taip pat turi savo terminus.
Beje, dalį laiko teko skirti iš ankstesnės Vyriausybės gauto palikimo įvertinimui. Gyvenamųjų namų renovacijos bangos nesukelsi Vyriausybės nutarimu, o šilumos ūkio pertvarkos neįvykdysi per mėnesį ar du. Tam reikalingi ir poįstatyminiai aktai, ir kruopštus parengiamasis darbas.
Mes žengėme ryžtingą žingsnį, tobulindami įstatymus ir atsikratydami perteklinių biurokratinių procedūrų ar pasenusių tvarkų, kurios stabdo investuotojus. Vyriausybė dirba tik pusę metų. Tai, ką buvo galima padaryti tik Vyriausybės nutarimu, buvo padaryta: padidinome MMA, parengėme mokesčių projektus, sumažinome neracionalų elektros gamybos kiekį Elektrėnuose, sustabdėme nevaldomą saulės elektrinių plėtrą.
– Jau beveik aišku, kad per Prezidento rinkimus dešinieji rems dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę. Vienintelis galimas centro kairės kandidatas, turintys pakankamą piliečių paramą, kad mestų jai rimtą iššūkį, esate Jūs. Ar LSDP ryšis mesti rimtą iššūkį D. Grybauskaitei?
– Vyriausybė šiuo metu turi spręsti aktualias energetikos, socialines, ekonomines problemas, kurioms reikia itin daug dėmesio, tad manau, jog dar anksti kalbėti apie kitus rinkimus ir mano dalyvavimą juose. Socialdemokratai visuomet kėlė savo kandidatus Prezidento rinkimuose. Taip bus ir per šiuos rinkimus. Tačiau apie konkrečias kandidatūras kalbėti dar anksti. Galutinai bus apsispręsta tik per LSDP suvažiavimą kitų metų pavasarį. Tad palaukime.
– Bet juk kitų metų pavasaris jau bus Prezidento rinkimų išvakarės. Ar Jums atrodo gera tokia praktika, kai apie kandidatus į valstybės vadovo postą sužinome tik prieš pat rinkimus?
– Kandidatūros bus pradėtos kelti dar gruodį, tad visuomenė apie jas žinos dar iki kovo mėnesio, kai vyks suvažiavimas. Tačiau dėl konkretaus kandidato, kaip ir sakiau, bus apsispręsta suvažiavime.
– Ar pritariate prezidentės D. Grybauskaitės metiniame pranešime ir Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje nuskambėjusiems teiginiams apie Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai?
– Respublikos prezidentė atkreipė dėmesį į mūsų valstybės saugumui ir darniai raidai galinčias kilti grėsmes – su tuo būtų sunku nesutikti. Kita vertus, pranešime nebuvo įvardintos su tomis grėsmėmis siejamos valstybės, interesų grupės ar pavieniai asmenys, todėl ir aš nesiimsiu spėlioti.
VSD, kaip ir pridera tokios paskirties tarnybai, teikia įvairią informaciją – viešą ir neviešą. Vyriausybės vadovo teisė ir pareiga – susipažinti su visa turima informacija, siekiant veiksmingai ir adekvačiai reaguoti į kylančius iššūkius.
