Notarų ir antstolių aukso amžius baigiasi: ruošia naujus kainynus

Naujai priimtos Notariato įstatymo pataisos turėtų mažinti notarų įkainius, lapkričio pradžioje teigė teisingumo ministras. Nekilnojamo turto vystytojai portalui tv3.lt sakė, kad pagrįstumo įkainiuose vis dar trūksta, o patys notarai teisinasi, kad didžiąją dalį pajamų vis tiek turi atiduoti valstybei.

Pinigai (nuotr. 123rf.com)

Notariato įstatymo pataisos įsigaliojo lapkričio 21 d. Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audrio Kutrevičiaus teigimu, artimiausiu metu bus parengti nauji antstolių įkainiai, o per artimiausias savaites bus peržiūrėtos notarų teikiamos paslaugos.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius anksčiau yra sakęs, kad iki šiol galiojęs privalomas notarų atlyginimų dydžių derinimas su pačiais notarais ribojo valstybės veiksmų laisvę nustatyti notarų atlyginimus ir įpareigojo teisingumo ministrą nustatyti tokius atlygio dydžius, kokie priimtini notarams.

Jo tvirtinimu, įsigaliojus naujoms įstatymo pataisoms, notarų įkainiai turėtų mažėti. Iki šiol notarų įkainiai buvo derinami su Lietuvos notarų rūmais ir yra patvirtinti teisingumo ministro įsakymu.

Prieš dešimtmetį vyravo absurdas

Dažnai notarų paslaugomis tenka sandorius vykdantiems nekilnojamojo turto vystytojams. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius portalui tv3.lt pasakojo, kad patvirtinti notarų įkainiai skiriasi nuo turto vertės: kuo perkamas ar parduodamas nekilnojamasis turtas vertingesnis, tuo didesnio atlygio už savo paslaugas prašys notaras.

REKLAMA

„Didžiuosiuose miestuose nekilnojamojo turto, žemės sandorių vertės yra didžiausios. Todėl ir yra skirtumas“, – taip M. Statulevičius aiškino, kodėl notarų paslaugos didmiesčiuose yra didesnės nei mažesniuose miestuose ar miesteliuose.

Pašnekovas dabar esančios situacijos nedramatizavo, nes, pasak jo, ji skiriasi kaip diena ir naktis nuo to, kas buvo prieš maždaug dešimt metų. M. Statulevičius pasakojo, kad anksčiau nebuvo nustatytos įkainių „lubos“, tad notarai galėdavo reikalauti kokio tik nori atlygio.

„Buvo absurdas. Dabar arčiau priartėta prie tų logiškų skaičių“, – tv3.lt kalbėjo nekilnojamo turto plėtros asociacijos vadovas.

M. Statulevičius sako, kad kai buvo nustatytos įkainių „žirklės“, mažiausias ir didžiausias įkainis, kurio notaras gali reikalauti, situacija tapo stabili ir notarų įkainiai nekilnojamojo turto sektoriaus skaudžiai nebeveikia.

Tačiau pašnekovas mano, kad įkainiai turėtų būti pagrįsti ne pagal sandorio vertę, o pagal notarų darbo sąnaudas ir kaštus.

„Notaro popierius tiek pat kainuoja, ar brangesnis sandoris, ar pigesnis. Darbo valandos irgi panašios. Galbūt tai kažkoks apsidraudimas? Tačiau tai reikėtų pagrįsti, kodėl už brangesnį turtą imamas didesnis notarinis įkainis“, – samprotavo pašnekovas.

Didžiąją dalį atiduoda

„Tik nedidelė pinigų suma, sumokama notarui, yra jo uždarbis“, – tv3.lt sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Pasak jo, kadangi notaro paslaugų įkainiai tvirtinami teisingumo ministro įsakymu ir yra privalomi visiems notarams, jie vienodai taikomi visuose biuruose, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba miestuose, ar rajonuose.

REKLAMA

Notarai moka gyventojų pajamų, valstybinį socialinio draudimo bei privalomąjį sveikatos draudimo mokesčius. Į notaro atlyginimo dydį įskaičiuotas ir 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis.

M. Stračkaitis tv3.lt sakė, kad nors pagal įstatymą notarai turi turėti nors vieną darbuotoją, dažniausiai jų yra bent keli ar keliolika.

Taip pat savo lėšomis notaras išlaiko klientų aptarnavimui skirtą biurą, kuris privalo atitikti ministerijos nustatytus reikalavimus, bei notarinį archyvą, moka už jo tvarkymą. Tris procentus savo pajamų notaras privalo sumokėti Notarų rūmams. 

Notarų rūmų prezidento teigimu, priklausomai nuo biuro dydžio ir jo vietos, notaras įvairiems mokesčiams, biuro išlaikymui ir sąnaudoms, darbuotojų atlyginimams vidutiniškai išleidžia 50 – 70 proc. nuo įplaukų, o kartais ir daugiau.

„Notarų pajamas lemia bendra valstybės ekonominė padėtis. 2018 metais, preliminariais duomenimis, notarų pajamos gerokai sumažėjo, nes sumažėjo nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, ir nekilnojamojo turto sektoriaus augimas sulėtėjo“, – apie ekonominę notarų padėtį tv3.lt kalbėjo pašnekovas.

M. Stračkaičio tvirtinimu, Seimo priimtos Notariato įstatymo pataisos panaikino notarų paslaugų įkainių derinimo su Notarų rūmais reikalavimą, tačiau tai nėra susiję su notarų gaunamomis pajamoms ar jų dydžiu.

Peržiūrės įkainius

Pagal dabar galiojantį teisingumo ministro įsakymą, notarų įkainiams taikomos vadinamosios „žirklės“, tai yra nustatytos ribos, kiek daugiausia ir kiek mažiausia notarai gali reikalauti už tam tikrą paslaugą.

REKLAMA

A. Kutrevičius tvirtino, jog „žirklės“ reikalingos tam, kad tarp notarų egzistuotų konkurencija ir žmonės galėtų įvertinti, kurie biurai, „žirklių“ rėmuose, pigiau teikia paslaugas. 


Rašyti komentarą...
A
Adolfas
2018-12-26 13:34:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valstybės funkcijas turi atlikti valstybės tarnautojai už gaunamą valstybės tarnautojo algą, tik tada patys išnyks lupikautojai, sukurti nusikalstamų struktūrų su visais savo antstolių, notarų rūmais, galės tuose savo rūmuose auginti nutrijas
Atsakyti
-1

d
danys
2018-12-26 15:33:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
tataigi, notrė notarė anspaudą pakiloja ir 90Eu užsiprašo, ar adekvatu su LT pajamomis??????
Atsakyti
0

R
R
2018-12-26 17:10:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
o kodel apis antstolius nieko neraso? nes tokiu chamu,dar nuo praeito simtmecio nebuvo. Kurkuliai lupa pinigus,nuo vargsu,senuku,daugiavaikiu seimu ir kitu zmoniu patekusiu i beda. Degs pragare velniai!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų