Gyventojų nuomonė
Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) ES piliečių mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės bloke, rodo 2025 m. pradžioje atlikta „Eurobarometer“ apklausa. Pažymima, kad tai – aukščiausias rezultatas nuo 1983 m., kai šis klausimas buvo užduotas pirmą kartą.
Atsakydami į klausimą, respondentai kaip pagrindinius savo šalies laimėjimus dėl narystės ES nurodė ekonomikos augimą (28 proc.) ir naujas darbo galimybes (26 proc.). Duomenys, atrodo, patvirtina jų vertinimą.
Lietuvos BVP vienam gyventojui nuo įstojimo į ES iki 2024 m. padidėjo daugiau nei 20 tūkst. eurų – nuo 4 960 iki 27 350 eurų. Lyginant su bloko vidurkiu, Lietuva dabar siekia 68 proc. ES vidurkio, tuo tarpu 2004 m. siekė vos 26 proc.
Sparčiai auga ir kitų bloko šalių ekonomika. Štai Čekijos BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 45 proc. ES vidurkio 2004 m. iki 74 proc. 2024 m., šoktelėdamas nuo 9 490 iki 29 940 eurų.
Lietuva – lyderė tarp Baltijos šalių
Per pastaruosius 20 metų, nuo 2004 iki 2024 m., nors BVP vienam gyventojui ES išaugo net 88 proc., o Baltijos valstybėse buvo užfiksuotos įspūdingos augimo tendencijos: BVP vienam gyventojui Lietuvoje išaugo 405 proc., Latvijoje 336 proc., o Estijoje – 305 proc.
Tuo tarpu didžiausiu augimu tarp bloko narių gali pasidžiaugti Rumunija ir Bulgarija, kurios į ES įstojo 2007 m. Jose augimas siekė atitinkamai 558 ir 500 proc.
Per šį laikotarpį BVP vienam gyventojui Rumunijoje išaugo nuo 2 820 iki 18 560 eurų, o Bulgarijoje – nuo 2 710 iki 16 260 eurų.
Sparčiai auganti perkamoji galia
Perkamosios galios standartas (PGS) dar labiau atspindi naujųjų valstybių narių ekonomikos augimo istorijas. Teoriškai už vieną PGS galima nusipirkti vienodą prekių ir paslaugų kiekį kiekvienoje šalyje.
2004 m. Rumunija ir Bulgarija turėjo mažiausius rodiklius – po 35, arba 65 proc. mažiau nei ES vidurkis (jo reikšmė – 100). Tačiau po dviejų dešimtmečių Rumunijos perkamoji galia padidėjo daugiau nei dvigubai ir pasiekė 78 proc. ES vidurkio , o Bulgarijos – 66 proc..
Tuo tarpu Lietuvoje indeksas padidėjo nuo 50 iki 88, Latvijoje – nuo 45 iki 71, Lenkijoje – nuo 52 iki 79, o Estijoje – nuo 56 iki 79. Bet koks žingsnis link ES vidurkio, kuris yra 100, rodo, kad šios šalys vejasi Europos Sąjungos standartą.
Europos Komisija tvirtina, kad 2004 m. plėtra „atnešė daug reikšmingų privalumų ir įspūdingą ekonomikos augimą naujoms narėms ir visai ES“.
Moksliniai tyrimai iš esmės patvirtina šią nuomonę. Bocconi universiteto ekonomistas Basile‘is Grassi mano, kad stojimas į ES padidina naujųjų valstybių narių pajamas, nepadarydamas neigiamos įtakos senųjų valstybių narių pajamoms. Jo nuomone, ES plėtra yra abipusiai naudinga.
Kur rikiuojasi kandidatės į ES narystę?
Šiuo metu devynios šalys yra oficialios kandidatės į ES narystę: Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Albanija, Serbija, Ukraina, Moldova, Sakartvelas ir Turkija, be to, viena potenciali kandidatė – Kosovas.
Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos balandžio mėn. pareiškė, kad naujas stojimo etapas iki 2030 m. yra „realus“, o eilės priekyje – Ukraina, Moldova, Albanija ir Juodkalnija.
Vertinant pagal BVP, dauguma šių šalių ekonomikų yra palyginti mažos. Eurostato duomenimis, 2024 m. ES produkcija siekė 18 trilijonų eurų.
10 šalių, siekiančių prisijungti prie bloko, sugebėjo pasiekti 1,63 trilijono eurų, o vien Turkija sudarė 1,25 trilijono eurų. Atmetus Turkiją, visos likusios devynios šalys kartu pagamino tik 381 milijardą eurų, tai yra mažiau nei Danijos 392 milijardai eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
