REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atidėliojimas yra sunkiai nugalimas įprotis, su kuriuo kovojo ne vienas žmogus, galėjęs tapti genijumi. Kai kurie žmonės bando sau padėti „susikaupimo“ grojaraščiais, o kiti laikinai ištrina programėles, kurios „suvalgo“ jų laiką. 1925 m. liepos mėn. žurnalas „Science and Invention“ pateikė gana radikalesnį problemos sprendimą: „Izoliatorių“.

Atidėliojimas yra sunkiai nugalimas įprotis, su kuriuo kovojo ne vienas žmogus, galėjęs tapti genijumi. Kai kurie žmonės bando sau padėti „susikaupimo“ grojaraščiais, o kiti laikinai ištrina programėles, kurios „suvalgo“ jų laiką. 1925 m. liepos mėn. žurnalas „Science and Invention“ pateikė gana radikalesnį problemos sprendimą: „Izoliatorių“.

REKLAMA

Bauginanti rinkinio dalis skirta panaikinti blaškymąsi, pabrėžiant, kad net būdamas izoliuotas uždarose patalpose, „rašytojas“ nėra apsaugotas nuo garsų, galinčių sutrikdyti jo minties grandinę ir „nužudyti“ idėją. Siūloma tokio triukšmo slopinimo struktūra yra šiek tiek panaši į JK politinį kandidatą Lordą Bucketheadą, kuris atrodo tarsi su kibiru ant galvos.

„Pirmasis pagal iliustraciją sukonstruotas šalmas buvo pagamintas iš medžio, iš vidaus ir išorės išklotas kamštine medžiaga ir galiausiai aptrauktas veltiniu, – rašoma straipsnyje. – Akims buvo įdėti trys stiklo gabalėliai. Priešais burną yra pertvara, leidžianti kvėpuoti, bet neleidžianti prasiskverbti garsui. Pirmoji konstrukcija buvo gana sėkminga ir, nors ji neapsaugojo nuo visų triukšmų, ji pasiekė maždaug 75 procentų efektyvumą. Priežastis – naudojama tanki mediena.“

REKLAMA
REKLAMA

Norėdami padidinti „Izoliatoriaus“ triukšmo slopinimo galimybes, gamintojai šalmo viduje padarė oro erdvę, kuri, kaip teigiama, blokavo maždaug 90–95 proc. garsų. Tačiau žmogus, kuris išbandė šį šalmą ir dėvėjo jį ilgiau nei 15 minučių, tapo gana mieguistas. „Šalmas nėra laidus sunkiam mąstymui, todėl buvo sukurtas mažas deguonies bakelis, pritvirtinamas prie šalmo, – rašoma straipsnyje. – Tai palengvina kvėpavimą ir žymiai pagyvina tiriamąjį.“

REKLAMA

Nors tiesa, kad niekas neslopina produktyvumo, kaip dusimas, geros kokybės oro srauto palaikymas yra daug sudėtingesnis nei spūstis O2 antgalyje. Per didelis deguonies kiekis gali būti toksiškas, tačiau be pakankamo dujų srauto ir adekvataus jų išleidimo, CO2 kaupimasis yra daug labiau tikėtina ir rimta komplikacija.

„Tam skirta visa anestezijos mokslo dalis, vadinama „Maplesono kvėpavimo sistemomis, – „IFLScience“ sakė dr. Danielis Funnellas, Medway ligoninės (JK) anesteziologas. – Jums reikalingas pakankamas deguonies srautas sistemoje tarp kiekvieno įkvėpimo, kad iš sistemos išleistumėte CO2, kitaip sekančiu įkvėpimu įkvėpsite tiek šviežio deguonies, tiek iškvepiamo CO2. Tai reikštų, kad CO2 kaupiasi kraujyje ir greitai gali nužudyti.“

REKLAMA
REKLAMA

„Tikriausiai kas pusvalandį reikėtų keisti O2 cilindrą, o tai yra gana brangu. Jie iš esmės suprojektavo didelę tvankią išmetimo angą, kuri masiškai padidina negyvą erdvę sistemoje, veikdama kaip iškvepiamų dujų rezervuaras. Geriau būtų, jei šalme būtų paprasčiausia skylė“, – tęsė D. Funnellas.

Jei tai dar neskamba klaustrofobiškai, „Izoliatorius“ kontroliavo ir matymą. Abiem akims buvo skirtos dvi stiklinės skylės, tačiau langelių paviršius buvo nudažytas juodai. Tada kūrėjai langeliuose išgraviravo dvi horizontalias linijas, kad šalmo dėvėtojas galėtų matyti tunelį. Tai gali apsaugoti dėvėtoją nuo blaškančių vaizdų, pavyzdžiui, mielos katės arba žmogaus, kuris bando užsidegti cigaretę šalia potencialiai pralaidaus ir degaus deguonies bakelio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų