Moteris juokiasi, kad pomidorai pavergė jos širdį, o įvairios spalvos, nosį kutenantys įvairūs kvapai ir burnoje sproginėjantys išskirtiniai skoniai taip užburia, kad norisi išbandyti dar ir dar daugiau naujovių.
Nuo beskonių hibridų iki veislių įvairovės
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo D. Rameikienė, viskas prasidėjo prieš 20 metų atsikrausčius į užmiestį, Šilalės rajoną – čia prasidėjo daržininkystė. Sako, neūkininkauja, augina daržoves savo šeimai keliose lysvėse, bet tikri širdies užkariautojai – pomidorai, kuriuos augina jau 18 metų.
Tiesa, ji pasakoja pirmaisiais metais pirkusi sėklas vietinėse sėklų parduotuvėse, tad augino hibridus. Tik jie – beskoniai, bekvapiai, kieti.
„Tuo pažintis su jais ir baigėsi, nepatiko niekas, išskyrus didelį derlingumą, bet kam reikalingi beskoniai, bekvapiai ir dideliais kiekiais? Nebuvo kur dėti, apart virti padažus“, – sako ji.
Taip moteris ėmė domėtis veisliniais pomidorais, dairytis į užsienio rinkas – pamačius jų įvairovę tiesiog gniaužė kvapą. Daiva šypteli, kad taip prasidėjo jos kelionė po veislinių pomidorų spalvas, skonius ir formas.
„Tik veisliniai pomidorai mane domina, nes tai nepakartojama įvairovė skonių, spalvų, ir kvapas tikrų pomidorų, būna ir egzotinių vaisių natomis, ir gėlių, citrinų, ir anansų kvapo. Ir kasmet pasaulyje išvedama naujų vis veislių, kurias kolekcionieriai medžioja vis pasirodžius“, – pridūrė ji.
Per 17 metų, kiek ir augina veislinius pomidorus, jų išbandyta gerokai virš tūkstančio ir savoje kolekcijoje jau nugulė visų augintų veislių sėklos. Pašnekovė pažymi, kad tuo veisliniai pomidorai ir skiriasi nuo hibridų – iš jų galima išimti sėklas ir kitąmet pomidorus auginti iš savo surinktų.
Veisliniai pomidorai užburia ne tik savo derlingumu, nors, kaip ji pastebi, reikia mokėti atsirinkti derlingas veisles, bet ir įvairove –stebina spalvomis, skoniais, formomis:
„Nuo tamsių, veik juodų, iki geltonų dryžuotų, žaliųjų su antocianinu, pailgų, plokščių, širdies formos ir t. t. Aš mėgstu įvairovę, kad šiltnamy būtų spalvų ir skonių jūra, tada galiu mėgautis įvairiais skoniais ir auginimo procesu.
Man labai patinka tamsieji pomidorai, jų per sezoną būna daugiausia, kurie turi antocianino, t. y. augalinio pigmento, kuris suteikia mėlyną ir juodą spalvą.“
D. Rameikienė priduria, kad junginys antocianinas ne tik suteikia įspūdingą išvaizdą, bet ir yra labai naudingas sveikatai – padeda iš organizmo šalinti laisvuosius radikalus, kovoja su vėžinėmis ląstelėmis.
Juk ir patariama valgyti kuo įvairesnių spalvų daržoves, nes kiekvienos jų teikia vis kitokią naudą organizmui. Pavyzdžiui, raudonuose pomidoruose yra daug likopeno, geltonuose – karoteno, žaliuose – chlorofilo.
Sėkmingas pomidorų derlius prasideda nuo sėklos
Daivos šiltnamyje, lauke ir net vazonuose augantys pomidorai stebina ne tik įvairove, bet ir kiekiu – šiemet ji augina 130 veislių, įprastai kasmet išbando po ne mažiau nei 100, o, prisimena, buvo ir tokių metų, kai augdavo ir apie 200.
Auginant pomidorus tiek metų, kaupiasi ir patirtis, nors, kaip sako, kaip viską daryti kuo geriau, teisingiau ir naudingiau domėjosi visada. Iš sukauptos patirties ateina ir puikus rezultatas, sako Daiva, ir priduria, kad pirmiausia viskas prasideda ne nuo ko kito, o nuo sėklos.
Sėją ji pradeda jau kovo viduryje, išskyrus dwarf veislių – juos sėja nuo vasario pradžios, nes jie lėtai auga ir yra kitokie nei įprasti pomidorai.
„Sėkla visų pirma turi būti teisingai išimta, iš sveikų, nepažeistų augalų. Aš jas fermentuoju, taip tinka ilgesniam laikymui. Dabar pasaulyje plinta labai virusinės pomidorų ligos, ypač pietinėse šalyse, todėl nedezinfekuotų sėklų nesėju niekada, nesvarbu, iš kur ji atkeliavo. Tai darau prieš pat sėją“, – pabrėžia pašnekovė.
Be to, priduria, kad prieš sėją naudinga sėklas palaikyti šaldytuvo durelėse – taip stimuliuojamas dygimas, kelios dienos ir sėklos vienodžiau sudygsta. O tik palaikiusi šaldytuve sėklas dezinfekuoja ir sėja.
Ne ką mažiau svarbi dedamoji yra ir daiginimui naudota žemė. D. Rameikienė išskiria kelis svarbiausius punktus: žemė turi būti puri durpė, skirta daigams, pati pomidorus sėja į daigyklas ir sudrėkinusi žemę uždengia plėvele, joje prabado skylutes ir kasdien pravėdina.
Ideali temperatūra pomidorų dygimui – +20–+25 laipsniai, svarbu, kad substratas neišdžiūtų, bet ir nebūtų perlaistytas, nes taip sėklos gali paprasčiausiai supūti.
„Sudygus plėvelę nuimu, pikiuoju, kai yra du–trys tikrieji lapeliai. Aš sodinu į vazonus iškart didesnius, 1,5 litrų. Galima ir į mažesnius sodinti, bet reikės tuomet dar kartą persodint. Čia yra esmė: neauginti per mažose talpose, nuo šaknų išsivystymo priklauso, koks derlius bus.
Žmonės klysta manydami, kad užauga bet kur, prisisodina į grietinės indelius ir paskui stebisi, kodėl skursta daigai ir duoda ne tokį derlių, kokio tikisi. Su blogai išsivysčiusiu šaknynu pomidorai duoda net 30 proc. mažesnį derlių“, – dažną klaidą išskyrė Daiva.
Jau vėliau, maždaug antroje balandžio pusėje, priklausomai nuo orų, pomidorų daigai iškeliauja į šiltnamį – taip yra grūdinami, tiesa, naktimis šildomi, kad nenušaltų. Toks grūdinimas itin naudingas ir svarbus žingsnis – daiga užauga stiprūs ir kokybiški, vėliau atnešantys puikų derlių.
Papasakojo, kuo pasirūpina sodindama pomidorus
Praėjus šalnoms, pomidorai iškeliauja į nuolatines augimo vietas. Pasakodama apie daigų sodinimą, Daiva iškart pabrėžia – juos sodina 60 centimetrų atstumu, ne arčiau, kad užtektų saulės šviesos, daigai nekonkuruotų dėl vietos, maistinių medžiagų. Ji priduria, kad susodinus per arti vieną kito, kenčia ne tik derlius – dėl prastos oro cirkuliacijos ima pulti ir plisti ligos.
Pasirūpinti reikia ir žeme šiltnamyje ar lauke, jei ji kasmet ar bent kas dvejus metus nėra atnaujinama. Moteris sako pati prieš dvejus metus papildžiusi ją lapų kompostu – į šiltnamį sunešė rudenį sugrėbtus lapus, perkasė, suliejo komposto aktyvatoriumi ir uždengė juoda plėvele.
Pašnekovė pastebi, kad iki pavasario visi lapai turėjo supūti, bet suiro ne visi – spėja, lapų sluoksnis buvo per storas, tačiau darkart perkasusi paliko ir jau atėjus laikui sodino daigus. Atrodo, viskas taip paprasta, bet to ir pakanka – šiemet nieko žemei nė nedarė, o ji – puri ir humusinga.
„Į duobes ir dedu visko sodinant: tai žuvies miltų, biohumuso saują, organinių trąšų granulėmis ir pelenų saują – taip užtaisius būna geras startas“, – apie duobių paruošimą sodinimui pridėjo Daiva.
„Dar labai svarbu mulčiavimas. Aš visuomet tą darau, ir storu sluoksniu, apie septynių–aštuonių centimetrų. Tai laiko drėgmę, šildo šaknis, mulčias pūva ir taip duoda maistingų medžiagų jiems, reikia rečiau lieti, o tai labai svarbu, jie nemėgsta nuolat būti šlapiomis kojomis, dažnas laistymas netgi kenkia.
Aš šią lietingą vasarą liejau kas dvi savaites. Nuo rugpjūčio, nuo antros pusės, ir kas tris savaites, nes drėgmės daug ore ir taip“, – dar vienu patarimu ir patirtimi dalijosi pašnekovė.
Kad nepultų ligos ir jų rizika būtų kuo mažesnė, tinkama ventiliacija šiltnamyje – būtinybė. Daiva pasakoja, kad jos šiltnamis aukštas, erdvus, keturių metrų aukščio, su durimis visose keturiose pusėse, kurių per vasarą neuždarinėja, kol naktimis būna apie +10 laipsnių temperatūra.
„Šią vasarą pradėjau darinėt nakčiai nuo rugpjūčio, nes didelė drėgmė, naktys vėsios – bijojau, kad nesusirgtų. Tokios vasaros neatsimenu, kad taip lytų, kone kasdien, buvo po porą dienų, kai nelijo, tai lauke jų išgelbėt ir man nepavyko.
Liko dar 33 daigai iš 65, kiti jau išrauti. Ir likę veik visi „juodukai“, su antocianinu – matyt, jie atsparesni, tik labai lėtai šiemet noksta“, – nepalankių vasaros orų sukeltais iššūkiais dalijosi ji.
Į pagalbą – ir Trichoderma, ir trąšos
Daiva dalijasi, kad augindama pomidorus naudoja Trichodermą – tai grybų gentis, svarbi organinių atliekų skaidytoja, pasižyminti antagonistinėmis ir mikroparazitinėmis savybėmis. Ji plačiai naudojama žemės ūkyje, ypač kaip biologinių produktų sudėtinė dalis, pasakoja pašnekovė:
„Šie grybai yra vieni dažniausių dirvožemiuose ir aktyviausių biodestruktorių. Jie neleidžia patogeniniams grybams daugintis, juos parazituodami. Gal todėl ir išliko dar kelios veislės iki pat šios dienos.
Tai dauguma „Dwarf Gondawa“ serijos pomidorų, kurių auginu visas penkias veisles, dar yra „Dwarf Desperado“, kurį kasmet dėl skonio ir derlingumo auginu lauke, liko „Alenka“ ankstyva veislė, „Red Siberian“, „Qumquat Opal Rose“ vyšniniai ir dar keli.“
Ji juokiasi, kad pomidorai, be kita ko, yra ir labai „ėdrūs“ – jiems reikia nemažai maistinių medžiagų, kad užaugtų sveiki, dideli ir skanūs. Tad kad augimas netriktų, Daiva tręšia ir papildomai duoda kelis elementus:
- Kalis – kai jo trūksta, nenoksta šerdis, vidurys būna kietas, pomidoras praranda skonį;
- Boru – kai jo trūksta, džiūna žiedai;
- Kalciu – kai jo trūksta, pūva pomidorų galai.
„Purškiu per lapus pagal instrukcijas, tik reikia, kad būtų 10 dienų pertrauka tarp kalio ir kalcio – jie blokuoja vienas kito įsisavinimą“, – priduria.
O ko augalams trūksta, stebi pagal augalų lapus – per juos viską galima suprasti, tik reikia mokėti atpažinti. Kai pamato trūkumo požymius, griebiasi arba atskirų elementų, arba tręšia kompleksinėmis organinėmis trąšomis.
Išvardijo dažniausiai pomidorų augintojų daromas klaidas
Paklausta, kokias klaidas pastebi darant kitus augintojus, moteris sako: jų daug ir įvairių. Nors internete pilna naujausios informacijos, naudingų patarimų, daugelis daro taip, kaip yra įpratę per daugybę metų, o tada parašę teiraujasi, kur ir ką padarė ne taip, kad derlius – mažas.
„Keista, kad jie nežino paprasčiausių dalykų, nurėžia pomidorams visus veik lapus ir laukia derliaus. Per kur vyksta augalo fotosintezė klausiu – nežino.
Juk pomidorai priklauso bulvinių šeimai – visi žino, kad bulvės be lapų neužauga ir purškia nuo maro, nuo vabalų – nuo visko, kad tik lapai liktų, o pomidorų lapus be gailesčio nuima. Jie gi be lapų vaisių neužaugina, per lapus vyksta fotosintezė, vaisiai gauna veik visas maisto medžiagas – juos nuskynus vaisiai veik nebeauga.
Taigi, po kekėmis, kol jos auga, turi būti bent du lapai, kai jos užauga ir matosi, kad prasideda nokimas, tada šalinami lapai. Kas moka auginti – tas žino, bet daug įrašų „Facebook“ būna tiesiog nuplikintų pomidorų, į kuriuos net gaila žiūrėti“, – pirmąją klaidą aptarė D. Rameikienė.
Antra klaida, anot jos, ta, kad pomidorų daigai auginami per mažose talpose, pomidorai susodinami per tankiai, tuomet laša kondensatas ant lapų, o tai – tiesus kelias į ligas, nes pomidorai ir nuolatinė drėgmė – didžiausi priešai:
„Idealu, kai atsidaro šiltnamio šonai arba eina nuvynioti plėvelę šonuose, bet tai turi pasidarę nedaug. Kai karšta vasara, reikia šešėlinti šiltnamio viršų, kad neišdegtų žiedai, galima iš viršaus kalkinti arba iš vidaus viršuje su agroplėvele saugoti nuo saulės.
Pomidorų žiedai sterilizuojasi, kai temperatūra virš +34–+35 laipsnių, o kai saulėta vasara – tiek ir pakyla. Šiemet tai visai neaktualu.“
Kita klaida – dažnas laistymas, kuris ima ir susargdina augalus. Anot Daivos, pomidorams reikia reto, bet gausaus laistymo, daigui reikalingi apie septyni–aštuoni litrai vandens kas savaitę, jeigu karšta. Geriausias būdas įsitikinti, ar jau metas laistyti – patikrinti, ar 10 centimetrų gylyje dar yra drėgmės.
„Reikia domėtis visgi, kaip teisingai auginti, kad viskas pavyktų. Yra visokių žmonių – kiti labai išmano ir mane pamoko, ir tokių, kurie galvoja, kad pomidorai neužmušami“, – šypteli pašnekovė.
Galiausiai pokalbiui pasisukus apie pomidorų veisles, kurias rekomenduotų išbandyti ir kitiems, neįmanoma nepakalbėti apie Daivos nuostabaus grožio kūrinius iš pomidorų – mandalas.
Dailiai vienas prie kito sudėti įvairių spalvų, formų ir dydžių pomidorai tampa gražiausiais meno kūriniais, kuriuos moteris kuria jau ketverius metus.
Ji sako, kad mintis tai išbandyti šovė visai spontaniškai – priaugo daug ir įvairių pomidorų, tad pagalvojo: kodėl gi nepabandžius?
Procesas atpalaiduoja, išvalo mintis, porai valandų leidžia pasimiršti visiems rūpesčiams, o rezultatas džiugina akis. Ne tik jos, bet ir socialinių tinklų vartotojų, kurie išvydę jas aikčioja iš grožio.
Išvardijo pasiteisinusias pomidorų veisles
Vis tik paleisti D. Rameikienės neišklausinėjus apie jos mėgstamiausias pomidorų veisles – tiesiog neįmanoma. Tokią kolekciją sukaupusi ji tikrai turi, ką patarti, nors nusijuokia, kad net sunku ir išsirinkti – tiek daug nuostabių skonių, kvapų, spalvų ir formų yra atradusi per tiek metų.
Pirmiausia ji pradėjo vardinti veisles, kurias šiemet augina pakartotinai, nors priduria, kad kasmet kartoja po kelias veisles, vienais metais – vienas, kitais – kitas.
Šiemet viena iš pakartotinai auginamų veislių yra „Kas-21“. „Tobulo skonio širdys su antocianu, gerai subalansuotas sodrus skonis primena senus barbarisinius saldainius“, – taip apie veislę atsiliepė pašnekovė.
Kita – „Slyvka Gurman“ – visad gerai dera ir bet kokiomis sąlygomis. Šie pomidorai ankstyvesni, pailgi, su antocianu. „Skonis puikus, turi pomidorinio gaivumo“, – pridėjo ji.
Trečioji veislė – „Maglia Rosa“: „Vyšniniai, kaip saldainiukai, ypač patinka vaikams, o ir kitiems. Jų neįmanoma atsivalgyti.“
Ji pasidalijo ir pernai augintomis veislėmis, palikusiomis didžiulį įspūdį: tai – „Thunder Mountain“, „Amazon Chocolate“, „Ranee Oranževoje Čiudo“.
„Šiemet iš auginamų labai nustebino Sofijos Saakovos – žinomos kolekcininkės – veislės. Tai „Pineapple Sergeant“ – tobulo skonio ir grožio širdys, skonis egzotinių vaisių, kvapas saldus.
„Ochre Veil“ – neįmanoma atsižiūrėti, tokio grožio ir spalvų derinio dažnai nepamatysi ant pomidorų. Skonis dominuoja vaisių, labai skoningi.
„Sofia's Sweet Caramel“ – grožio karaliai, širdys, išmarginos rausvais, oranžiniais raštais. Skonis į saldumą. Tobuli derėjimu, viskuo.
„Cuore Antico Di Ravenna“ – dar viena veislė, aplipusi nuo iki. Puikus, sodrus, gerai subalansuotas skonis“, – rekomendacijomis dalijosi D. Rameikienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
