REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujas tyrimas atskleidė, kad bet kokio amžiaus žmonės, kurie sportuoja bent kartą per mėnesį, gali pagerinti savo pažinimo funkcijas ir sumažinti tikimybę susirgti demencija.

Naujas tyrimas atskleidė, kad bet kokio amžiaus žmonės, kurie sportuoja bent kartą per mėnesį, gali pagerinti savo pažinimo funkcijas ir sumažinti tikimybę susirgti demencija.

REKLAMA

Taigi, pasak Londono universiteto koledžo mokslininkų, tiems, kurie niekada nebuvo daug fiziškai aktyvūs, niekada nevėlu pradėti, rašo mirror.co.uk.

Nors jau žinoma, kad fizinis aktyvumas sumažina demencijos riziką, nebuvo aišku, ar yra tam tikra amžiaus riba, nuo kurios reikėtų pradėti mankštintis.

Tačiau nauji tyrimai rodo, kad siekiant pagerinti pažinimo funkcijas, pradėti mankštintis net ir sulaukus 60 metų yra geriau, nei nieko nedaryti.

Mankštos nauda

Tyrime dalyvavo 1 417 asmenų, 53 proc. tiriamųjų sudarė moterys. Jie užpildė apklausas, kuriose pateikė duomenis apie savo fizinį aktyvumą.

REKLAMA
REKLAMA

Apklausos buvo atliekamos penkis kartus, žmonės apklausti, kai jiems buvo 36, 43, 53, 60-64 ir 69 metai.

Nors kiekvienos apklausos metu klausimai šiek tiek keitėsi, dažniausiai žmonių buvo klausiama:

„Ar per pastarąsias keturias savaites laisvalaikiu sportavote ar užsiėmėte aktyvia laisvalaikio veikla, ar darėte pratimus, užsiėmėte veiklomis, tokiomis kaip badmintonas, plaukimas, joga, šokiai, futbolas, kopimas į kalnus, bėgiojimas ar greitas pasivaikščiojimas 30 ar daugiau minučių?“

REKLAMA

Jei žmonės atsakė „taip“, jų buvo klausiama, kaip dažnai per mėnesį jie užsiima šia veikla.

Tada žmonės buvo suskirstyti į neaktyvius (jokio fizinio aktyvumo per mėnesį), vidutiniškai aktyvius (nuo karto iki keturių kartų per mėnesį) ir aktyviausius (penkis ar daugiau kartų per mėnesį).

Kognityviniai testai ir kitos apklausos, nagrinėjančios informacijos apdorojimo greitį ir atmintį, buvo atlikti, kai visiems dalyviams sukako 69 metai.

Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie buvo fiziškai aktyvūs bent vieną ar keturis kartus per mėnesį, visose penkiose apklausose pasirodė geriausiai.

REKLAMA
REKLAMA

Jų atveju poveikis buvo didesnis, lyginant su tais, kurie dažnai (daugiau nei penkis kartus per mėnesį) mankštinosi bent vienu tyrimo laikotarpiu.

Autoriai padarė išvadą: „Fizinis aktyvumas bet kokio amžiaus asmenų tarpe buvo susijęs su geresniu pažinimo efektyvumu ir geresne atmintimi sulaukus 69 metų.

Pažymėtina, kad poveikis buvo panašus visuose amžiaus tarpsniuose ir vidutiniškai, ir labai aktyvių žmonių tarpe, o tai rodo, kad fizinis aktyvumas bet kuriame amžiuje yra susijęs su geresnėmis pažinimo funkcijomis.

Tačiau stipriausias poveikis pastebėtas tų, kurie yra fiziškai aktyvūs per visą savo gyvenimą, tarpe.“

Pagrindinė tyrimo autorė dr. Sarah-Naomi James pridūrė: „Mūsų tyrimas rodo, kad bet kokia fizinė veikla bet kokiame amžiuje turi teigiamą poveikį pažinimui. Tai veiksminga ir vidutinį fizinį aktyvumą palaikančių žmonių tarpe, kurie mankštinasi nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, žmonės, kurie niekada anksčiau nebuvo aktyvūs, o vėliau pradeda mankštintis sulaukę 60 metų, taip pat turi geresnes pažinimo funkcijas nei tie, kurie niekada nebuvo fiziškai aktyvūs.

Didžiausias kognityvinis poveikis buvo pastebėtas tiems, kurie visą gyvenimą išliko fiziškai aktyvūs.

Poveikis yra kaupiamasis, todėl kuo ilgiau asmuo yra aktyvus, tuo didesnė tikimybė, kad vėliau jie turės geresnę pažinimo funkciją.“

Tyrimo rezultatai

Tyrimo metu žmonės, sulaukę 69 metų, atliko kelis pažinimo testus, įskaitant Addenbrooke'o kognityvinį egzaminą, kuris naudojamas žmonių pažinimo funkcijos sutrikimui nustatyti.

Žmonės taip pat atliko žodžių įsiminimo testą ir vizualinio apdorojimo greičio testą, jų buvo prašoma išbraukti visas tas pačias raides tekste.

REKLAMA

Maždaug 11 proc. tyrime dalyvavusių žmonių mankštinosi visais penkiais gyvenimo etapais, 17 proc. buvo aktyvūs vienu etapu, 20 proc. buvo aktyvūs dviem ar trimis, 17 proc. buvo aktyvūs keturiais gyvenimo etapais.

Tyrime, paskelbtame žurnale „Journal of Neurology, Neurosurgery and Psychiatry“, nustatyta, kad tam tikras ryšys tarp fizinio aktyvumo gali būti aiškinamas kaip išsilavinimo, vaikystės pasiekimų ir socialinės bei ekonominės aplinkos rezultatas, nors poveikis išliko reikšmingas net ir įvertinus minėtuosius kriterijus.

Remiantis NHS svetaine, nors nėra konkretaus būdo užkirsti kelią demencijai, fizinė veikla, sveika, subalansuota mityba, sveiko svorio palaikymas, kraujospūdžio kontrolė ir metimas rūkyti padeda sumažinti šios ligos riziką.

REKLAMA

Dr. Susan Mitchell, „Alzheimer‘s Research UK“ vadovė, sakė: „Šis didelis tyrimas, kuris truko tris dešimtmečius ir kurį finansavo „Alzheimer‘s Research UK“, rodo, kad niekada nevėlu pradėti mankštintis ir kaip svarbu užsiimti fizine veikla visą gyvenimą.

Labai svarbu, kad tai yra tvirtas įrodymas, kad kuo esame fiziškai aktyvesni, tuo didesnė nauda mūsų smegenų sveikatai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų