Nors žili plaukai paprastai teikia nedaug džiaugsmo, jų formavimosi procesas gali padėti apsaugoti mus nuo vėžio, praneša „New Scientist“.
Pasak Tokijo (Japonija) Medicinos ir dantų gydymo universiteto mokslininkų, su laboratorinėmis pelėmis atlikti bandymai padėjo išsiaiškinti, kodėl plaukuose pradeda keistis juos nudažantis pigmentas.
Jau seniai buvo žinoma, kad plaukų pigmentą gamina melanocitais vadinamos ląstelės. Kai kamieninių ląstelių skaičius plauko folikule sumažėja, jis ima žilti.
"Scanpix" nuotr.
Japonų mokslininkai, laboratorijoje veikdami peles DNR ardančia radiacija ir chemikalais, pažeisdavo kamienines ląsteles, kurios ilgainiui virsdavo pigmentinėmis ląstelėmis – melanocitais. Buvo nustatyta, kad DNR ardančio poveikio metu sumažėdavo susiformavusių melanocitų kiekis, nes atitinkamai sumažėdavo ir jais virstančių kamieninių ląstelių. Pelės dėl to imdavo žilti.
Emi Nashimura‘os vadovaujama mokslininkų grupė iškėlė prielaidą, kad lygiai toks pat procesas vyksta ir vyresniojo amžiaus žmonių plaukų svogūnėliuose, kai ima mažėti pigmentinėms ląstelėms formuotis būtinų kamieninių ląstelių skaičius, ypač tada, kai su amžiumi daugėja DNR pažeidimų.
Harvardo (JAV) Medicinos mokyklos vėžio tyrimų specialistas Davidas Fisheris mano, kad šis procesas gali apsaugoti mus nuo vėžio. Anot jo, tai, kad pradeda mažėti kamieninių ląstelių su pažeista DNR skaičius, reiškia, jog mažėja ir susirgimo vėžiu rizika, nes pažeistos kamieninės ląstelės galėtų mutuoti ir tapti piktybinėmis. „Vienas iš galimų teigiamų tokio reiškinio efektų – tai, kad jis pašalina potencialiai pavojingas ląsteles, keliančias vėžio pavojų“, - tvirtina jis.
