Ar mes gyvename mašinos viduje? Filosofinis mąstymo eksperimentas duoda atsakymą: greičiau – taip, negu – ne, skelbia „Huffingtonpost.co.uk“.
Teorijos esmė ta, kad bet kokia civilizacija, evoliucijos procese perėjusi į „požmogiškąją“ stadiją, beveik garantuotai išmoks modeliuoti Visatos mastais. Įvertinus realybės matmenis – milijardai pasaulių, besisukančių aplink milijardus saulių – panašu, kad, jeigu tai įmanoma, visa tai jau įvyko.
Kas iš to išeina? Na, tuomet egzistuoja statistinė tikimybė, kad mes esame modeliavime kažkur toje modeliavimo grandinėje. Alternatyva, kad mes esame pirmoji civilizacija pirmojoje Visatoje, iš esmės yra juokinga.
Ir tai ne šiaip sau teorija. Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai aptiko įrodymų, kad Matrica buvo ne visiškai pramanytas dalykas. Ši istorija savo laiku tapo metų „hitu“ - vadinasi, daug kas kelia panašų klausimą.
Šiuo metu kita mokslininkų grupė sukūrė praktinį testą, kad išsiaiškintų, ar teorija turi kokių nors šansų būti įrodytai.
Profesorius Martinas Sevidžas (Martin Savage) iš Vašingtono universiteto tvirtina, kad, nors mūsų pačių kompiuterinis Visatos modeliavimas apribotas atomo branduolio lygmeniu, jau gauti „išteklių ribos rodikliai“, kurie padėtų atsakyti į klausimą, ar iš esmės yra galimi detalesni modeliai.
Šiame etape iškyla sunkumų.
Faktiškai M. Sevidžas tvirtina, kad kompiuteriai, kurie naudojami modeliavimui, atlieka „skaičiavimus ant kvantinės chromodinamikos gardelių“, padalindami erdvę pagal keturmatį tinklelį. Tai įgalina mokslininkus tyrinėti jėgas, surišančias subatomines daleles į neutronus ir protonus – bet visko atsitinka modeliavimo procese, tarp kitų dalykų, atsiranda sudėtingi fiziniai „rodikliai“, kurių patys mokslininkai neužprogramavo. Ieškodami šių rodiklių, pavyzdžiui, kosminių spindulių energijos ribinių reikšmių, jie tikisi rasti panašumo su mūsų pačių Visata.
O jeigu tokie rodikliai kompiuteryje ir realybėje sutaps? Pasikrauk, vaike. Mes – kompiuterio viduje. (Galimas daiktas).
„Jeigu modelis pakankamai didelis, turi atsirasti kažkas panašaus į mūsų Visatą“, - sako M. Sevidžas, duodamas interviu Vašingtono universiteto naujienų tarnybai.
Zohreh Davoudi, M. Sevidžo studentė, eina toliau: „Kyla klausimas, ar jūs galite bendrauti su tomis, kitomis visatomis, jeigu jos dirba, naudodamos tą pačią platformą?“ Gal imkime ir paskambinkime „tarpvisatiniu telefonu“?
