„Economist Intelligence Unit“ ir „Siemens“ atliktas 30 Europos miestų-sostinių tyrimas „Europos žaliųjų miestų indeksas“ atskleidė, jog žaliausias Europos miestas yra Kopenhaga. Lietuvos sostinė šiame indekse užėmė 13 vietą – aukščiausią tarp mažesniųjų tyrime dalyvavusių miestų – ir aplenkė tokius miestus kaip Varšuva, Dublinas, Ryga, Talinas ar Liubliana, teigiama UAB „Siemens“ ir Vilniauis miesto savivaldybės pranešime.
Vilnius buvo itin gerai įvertintas dvejose – oro kokybės bei atliekų ir žemės naudojimo –kategorijose. Pirmojoje, surinkęs 9,37 balo iš 10, jis užėmė pirmą vietą, o antrojoje – devintą, gerokai aplenkęs kitus nedideles pajamas turinčius Europos miestus. Vilnius taip pat juos aplenkė pastatų ir vandens kategorijose, abejose užėmęs 13 vietą. Transporto kategorijoje Lietuvos sostinė užėmė 19 vietą kartu su Kijevu, Paryžiumi ir Zagrebu.
Prasčiausiai Vilnius buvo įvertintas CO2 emisijos ir energijos kategorijose – pirmojoje užėmė 23 vietą, antrojoje – 26. To priežastis – ta pati, kaip ir visose buvusiose sovietinio bloko šalyse – pasenusi infrastruktūra bei neefektyviai naudojama energija pastatuose, teigiama pranešime.
Aukščiausius indekso įvertinimus gavo Skandinavijos miestai – Kopenhaga, Stokholmas, Oslas. Šiuose miestuose jau daug metų aplinkosaugos klausimams skiriama daug dėmesio ir tai atsispindi ambicinguose kovos su klimato kaita tiksluose. Pavyzdžiui, Kopenhaga iki 2025 metų siekia tapti miestu, į aplinką visiškai neišmetančiu anglies dvideginio. Aukštas BVP lygis vienam žmogui Skandinavijos šalyse lemia žymias investicijas į aplinkos apsaugą.
Rytų Europos miestai užėmė žemesnes indekso vietas. Tą lėmė palyginus žemas BVP ir ypač dėmesio aplinkosaugos klausimams trūkumas komunistinės eros metu. Kitą vertus, viešojo transporto srityje Rytų Europos miestų įvertinimas dažnai lenkia indekso vidurkį: pavyzdžiui, Kijeve, kuris indekse užima paskutiniąją vietą, yra didžiausias procentas žmonių, keliaujančių viešuoju transportu, sakoma pranešime.
