Vėžiniai augliai gali būti organizme parazituojančios naujos biologinės rūšys, mano JAV biologai.
Žurnale „Cell Cycle" paskelbtame Berklio universiteto (JAV) profesoriaus Peterio Duesbergo ir jo kolegų straipsnyje teigiama, kad piktybiniai navikai yra naujos besivystančios biologinės rūšys, parazituojančios jiems prieglobstį suteikusiuose organizmuose.
Pasak mokslininkų, kiekvienas vėžio tipas yra nauja rūšis, kuri, kaip ir kiti parazitai, priklauso nuo savo „šeimininko", kuris teikia jiems maisto išteklius ir sudaro vystymuisi tinkamas sąlygas, tačiau augliai veikia visiškai autonomiškai ir dažnai žaloja ir naikina jiems prieglobstį suteikusį organizmą. Prof. P. Duesbergas ir jo kolegos mano, kad karcinogenezė iš tiesų yra naujų rūšių formavimasis, praneša „Discovery News“.
„Vėžys pagal sudėtingumą lygintinas su bakterijų lygmeniu, tačiau vis tiek išlieka autonomiškas, jo išlikimas nepriklauso nuo kitų ląstelių, jis nevyko „įsakymų", kaip kitos ląstelės, gali augti kur panorėjęs, kada panorėjęs ir kaip panorėjęs. Tai atskiros rūšies požymiai. Jei ląstelė peržengė autonomiškumo barjerą, tai jau nauja rūšis“, – sakė profesorius P. Duesbergas.
Šio mokslininko ir jo kolegų prielaida remiasi teorija, neigiančia iki šiol paplitusį požiūrį į karcinogenezę. Paprastai manoma, kad vėžį sukelia mutavę genai, priverčiantys ląstelę nekontroliuojamai augti. Tuo tarpu P. Duesbergas tvirtina, kad vėžinių auglių priežastis yra chromosomų sutrikimas, sukeliantis jų pažeidimus, kopijavimą, ištrynimą bei kitas modifikacijas, kurios keičia dešimčių tūkstančių genų balansą. Dėl to atsiranda ląstelė su visiškai naujais požymiais - nauju fenotipu, reprezentuojančiu visiškai naują rūšį.
Kadangi pažeistas naujų vėžio ląstelių chromosomas galima pamatyti per mikroskopą, tai leidžia tikėtis, jog vėžį būtų galima diagnozuoti anksčiau, teigia specialistai. Prof. P. Duesbergas ir jo kolegos mano, kad naujas požiūris į vėžį ir jo raidą padės sukurti naujus šios ligos gydymo būdus.
