Varnos gali atpažinti pavojų keliančio asmens veidą ir geba šią informaciją perduoti kitiems paukščiams, teigia mokslininkai.
Susidomėję laukinių amerikinių varnų (Corvus brachyrhynchos) elgesiu Vašingtono universiteto miestelyje, mokslininkai tyrinėjo, ar paukščiai prisimins veidą, susijusį su gąsdinančiu įvykiu, praneša naujienų agentūra AFP.
Tyrėjai užsimovė guminę urvinio žmogaus kaukę, tuomet sugavo, sužiedavo ir paleido 7 varnas. Po to mokslininkai dėvėjo arba šią „pavojingą“ kaukę, arba neutralią – buvusio JAV viceprezidento Dicko Cheney, ir vaikščiodami universiteto teritorijoje stebėjo, kaip į tai reaguoja varnų pulkas.
Urvinio žmogaus kaukė sukėlė paukščiams kolektyvinio atsako į grėsmę reakciją. Jie kranksėjo ir klykė, piktai mojavo sparnais ir pliaukšėjo uodegomis, perspėdami apie pavojų. Tai vadinama barimusi. Tačiau D. Cheney kaukė nesukėlė jokios reakcijos.
Komanda eksperimentą atliko dar keturiose vietovėse už universiteto ribų, šį kartą naudodama specialisto pagamintas kaukes iš latekso. Tai buvo įprasti vyro arba moters, azijietiškų arba europietiškų bruožų veidai. Šį kartą sugautas ir pažymėtas 41 paukštis.
Bėgant laikui paukščių, įspėjančių apie „pavojingą“ veidą, skaičius nemažėjo. Atvirkščiai, nutiko priešingai. Universiteto teritorijoje „besibarančių“ paukščių nuo 20 proc. per penkerius metus padaugėjo iki 60 proc.
„Kitose vietovėse tyrimus vykdėme tik pusę metų ir ten „barėsi“ 20–40 proc. varnų“, – teigė gamtą tyrinėjantis mokslininkas Johnas Marzluffas.
Kas tai lėmė? Kai kurie pikti paukščiai buvo pažymėtų varnų palikuonys, kurie, būdami jaunikliais, stebėjo, kaip jų tėvai reagavo į pavojų. Tačiau taip pat buvo aptikta nepažymėtų varnų, gyvenančių iki 1,2 kilometro nuo vietovės. Jos taip pat sužinojo apie grėsmę.
Gebėjimas atpažinti veidus varnoms yra esminis dalykas, teigiama tyrime. Kai kurie žmonės vietovėje paukščius lesina, o kiti juos šaudo.
„Kai kurios vietovės buvo kaime, o paukščiai ten buvo labai budrūs. Miesto varnos labai dėmesingos žmonėms, nes jos atsirenka jomis besirūpinančius nuo keliančių grėsmę“, – aiškino J. Marzluffas.
Varnos ypač įdomios, nes jos turi žongliruoti trimis potencialiais informacijos šaltiniais, teigiama tyrime. Paukščiai informaciją gauna tiesiogiai, iš savo patirties; „vertikaliai“, iš savo tėvų; arba „horizontaliai“, iš kitų paukščių.
Šių žinių valdymas leidžia manyti, kad paukščiai stebėtinai lanksčiai apdoroja informaciją. Žiūrint evoliuciškai, paukščiai turi ieškoti kompromiso, apdorodami informaciją. Iš pirmų rankų gauta informacija apie maistą ar grėsmes yra pati patikimiausia, tačiau ji ir potencialiai rizikinga.
Informacijos gavimas iš kitų individų reikalauja mažiau pastangų, tačiau ji potencialiai yra mažiau patikima, ypač kai ji atkeliauja iš tolimų šaltinių.
Manoma, kad tokiu gebėjimu apdoroti informaciją pasižymi ne tik varnos.
„Tai dar neįrodyta, tačiau esu įsitikinęs, kad kuosos ir kovai taip pat naudoja individualius, vertikalius ir horizontalius informacijos gavimo metodus“, – mano J. Marzluffas.
