Jūros lygio kilimo pavojus dėl tirpstančios Vakarų Antarktidos ledo angos yra perdėtas. Naujausias tyrimas atskleidė, kad jūros lygis dėl to turėtų pakilti ne 6 metrus, kaip buvo manoma, o perpus mažiau.
Britų ir danų mokslininkai, išnagrinėję Vakarų Antarktidos ledo dangos geometriją, nustatė, kad pasaulinio tvano pavojus dėl jos išnykimo yra gerokai perdėtas, rašo britų dienraštis „Daily Telegraph“. Antarktidos ledynų tirpimas laikomas bene pavojingiausias pasekmes sukelsiančiu pasaulinio atšilimo reiškiniu.
Iki šiol mokslinėje literatūroje buvo teigiama, kad, ištirpus Antarktidos ledynams, jūros lygis pakiltų 5 – 6 metrus. Tačiau naujausio tyrimo, kuris paskelbtas žurnale „Science“, autoriai mano, kad ankstesnės prognozės yra netikslios.
Tyrimo vadovas, Bristolio universiteto profesorius Jonathanas Bamberis tvirtina, kad labiausiai tikėtina, jog jūros lygis tokiu atveju pakiltų tik maždaug 3 metrus. Tačiau ir to pakaktų, kad pasaulyje kilę potvyniai pasiglemžtų didelius pakrančių regionus ir apsemtų tokius megapolius, kaip Londonas ir Niujorkas.
„Ankstesni Vakarų Antarktidos ledo dangos tirpimo poveikio skaičiavimai rodė, kad jūros lygis padidės 5 – 6 metrais. Tuo tarpu mūsų tyrimas atskleidė, kad šie skaičiai yra nepagrįstai padidinti, net ir atsižvelgus į tūkstančio metų laikotarpį“, - sakė profesorius.
Vakarų Antarktidos ledo danga yra maždaug Teksaso valstijos (JAV) ploto, didelė jos dalis yra žemiau jūros lygio. Mokslininkų teigimu, ji yra nestabili ir per kelis šimtus metų gali suirti, jei į sausumą besiremiantys ledyno kraštai ilgainiui ištirptų. Šios ledo dangos skilimas gana dramatiškai vyksta mūsų dienomis, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį suiro Wilkinso ledo šelfą su žemynu jungęs ledo tiltas.
Naujausią Vakarų Antarktidos ledo dangos geometrijos tyrimą atlikę mokslininkai mano, kad tos jos dalys, kurios yra aukščiau jūros lygio, išliks stabilios. Tačiau skaičiavimai rodo, kad netgi vos 1 metrą pakilęs jūros lygis susilpnins Žemės gravitacijos lauką Pietų pusrutulyje, o tai atsilieps planetos sukimuisi. Dėl šios priežasties daugiau vandens suplūs į Šiaurės pusrutulio jūras ir vandenynus, ir skirtinguose regionuose jūros lygis gali „dramatiškai“ pasikeisti. Prognozuojama, kad tokiu atveju jis labiausiai padidėtų rytinėje ir vakarinėje JAV pakrantėse.
Pasak profesoriaus J. Bamberio, jūros lygio kilimo ypatumai visiškai nepriklauso nuo to, kaip sparčiai tirps Vakarų Antarktidos ledo danga arba kokia jos dalis išnyks. Anot mokslininko, jei per daugelį metų dėl to globalus jūros lygis pakiltų vos 1 m, jūros lygis Šiaurės Amerikos žemyno pakrantėse pasaulinį vidurkį viršytų 25 proc.
Mokslininkai nežino, per kiek laiko gali ištirpti Vakarų Antarktidoje esanti ledo masė. Jie skaičiuoja, kad jei toks ledo kiekis tolydžiai tirptų daugiau nei 500 metų, kasmet jūros lygis pasaulyje išaugtų po 6,5 milimetro. O tai beveik dvigubai daugiau, nei jūros lygis pakyla šiuo metu dėl visų planetos ledynų tirpimo.
