Paleolito žmonės, gyvenę prieš daugiau kaip 10 tūkst. metų, buvo geresni piešėjai nei šiuolaikiniai dailininkai ir skulptoriai – bent jau fiksuojant arklių ir kitų keturkojų gyvūnų judesius.
1 tūkst. priešistorinių ir šiuolaikinių meno kūrinių analizė parodė, kad urviniai žmonės, gyvenę paleolito laikotarpiu prieš 10–50 tūkst. metų, tiksliau vaizdavo keturkojų gyvūnų eiseną nei šiuolaikiniai dailininkai. Šių dienų menininkai šių gyvūnų judesius teisingai perteikia 59,7 proc. atvejų, o priešistoriniai uolų tapytojai klysdavo tik 46,2 proc. atvejų.
Šiuolaikiniai menininkai, vaizduodmi arklio ir kitų keturkojų eiseną, klysta dažniau nei iškamšų darytojai, anatomijos knygų autoriai ir žaislinių figūrėlių kūrėjai, internetiniame leidinyje PLOS ONE paskelbtame tyrime tvirtina mokslininkai.
Keturkojai gyvūnai eina judindami kojas ta pačia seka. Pirmiausiai žemę pasiekia kairioji užpakalinė koja, po to – kairioji priekinė koja, tada – dešinioji užpakalinė koja, o galiausiai – dešinioji priekinė koja. Skiriasi tik greitis, kuriuo gyvūnai šią seką atlieka.
Tačiau menininkai šios paprastos eisenos tvarkos dažnai nepastebi. 2009 metais biologijos fizikas Gaboras Horvathas iš Eotvos universiteto Vengrijoje nustatė, kad 63,6 proc. gyvūnų, vaizduojamų anatomijos vadovėliuose, nupiešti neįmanomame judesyje. Netikslumų pastebėta ir pusėje žaislinių arklių, liūtų, tigrų ir kitų keturkojų figūrėlių. Klaidino net 41 proc. gamtos istorijos muziejų eksponatų.
Naujame tyrime G. Horvathas su kolegomis norėjo tą pačią problemą panagrinėti meno istorijoje. Devintame XIX amžiaus dešimtmetyje fotografas Eadweardas Muybridge`as, naudodamas judančius paveikslėlius, pademonstravo, kaip juda arkliai ir kiti keturkojai. Šios žinios plito, taigi G. Horvathas su kolegomis analizę padalino į tris laiko periodus: priešistorinį meną, istorinį meną, sukurtą prieš E. Muybridge`o darbą, ir meną, sukurtą po 1887 metų, kai E. Muybridge`o kūrinys jau buvo viešas.
Tyrėjai iš internetinių kolekcijų, meno albumų ir Vengrijos muziejų surinko 1 tūkst. pavyzdžių, taip pat naudojo pašto ženklus ir monetas. Skaičiavimai rodė, kad menininkai 73,3 proc. atvejų netiksliai keturkojų judėjimą gali pavaizduoti atsitiktinai. Tačiau meno kūriniuose, sukurtuose po priešistorinio laikotarpio, bet iki E. Muybridge, klaidų buvo daugiau nei leistų tik atsitiktinumas. Iš tiesų 83,5 proc. šio laikotarpio atvaizdų yra neteisingi.
Tarp klaidingų pateko ir Leonardo da Vinci sukurtas arklio eskizas. Jame arklio dešinioji užpakalinė ir kairioji priekinė kojos nuleistos, o likusios dvi pakeltos, tačiau tokia padėtis yra nestabili. Iš tiesų keturkojai gyvūnai į žemę visuomet remiasi trimis kojomis.
Tikėtina, kad tokį didelį klaidų kiekį nulėmė tai, kad menininkai mėgdžiojo anatomija nepagrįstus savo kolegų darbus. Tačiau paleolito žmogus pasirodė besąs geresnis keturkojų gyvūnų stebėtojas. Urvų tapyboje gyvūnai tiksliai vaizduojami 54 proc. atvejų.
E. Muybridge`o darbas pagerino keturkojų gyvūnų eisenos vaizdavimą, tačiau po jo sekusiems menininkams, kurių tikslumas siekė 42 proc., vis tiek sekėsi prasčiau nei urviniams žmonėms. Vos ne vos juos lenkia iškamšų gamintojai, teisingai gyvūnus vaizdavę 57 proc. atvejų, rodo 2009 metų G. Hovartho darbas.
