Smegenų galia, o ne brutali jėga padeda paaiškinti, kaip karate specialistai vienu plikos rankos smūgiu gali perlaužti plytas, teigia mokslininkai.
Anot jų, ilgą laiką užsiimant kovos menais, pasikeičia smegenų jungčių sistema, praneša naujienų agentūra AFP.
Britanijos tyrėjai lygino dešimties karatė meistrų ir 12 fiziškai stiprių naujokų artimus smūgius ir nustatė, kad juodojo diržo paslaptis slypi ne raumenų jėgoje, o gebėjime koordinuoti peties ir riešo didžiausią greitį.
Tai leidžia pasiekti didesnį pagreitėjimą ir sukurti stipresnę smūgio jėgą, teigia mokslininkai, savo tyrimo rezultatus skelbiantys žurnale „Cerebral Cortex“.
Mokslininkai skenavo abiejų tyrime dalyvavusių grupių smegenis ir nustatė, kad tų, kurių smūgis buvo stipresnis, baltojoje medžiagoje, perduodančioje signalus tarp informaciją apdorojančių smegenų sričių, esama struktūrinių pokyčių.
Kuo ilgiau jie treniravosi, tuo pokyčių pastebėta daugiau.
„Turintieji karatė juoduosius diržus galėjo pakartotinai koordinuoti savo smūgio veiksmą tokiu lygiu, koks naujokams nepasiekiamas“, – teigė tyrimo bendraautorius Edas Robertsas iš Londono imperatoriškojo koledžo medicinos departamento.
„Manome, kad šis gebėjimas gali būti susijęs su puikiu neuronų jungčių suderinamumu smegenėlėse (smegenų dalyje, kuri valdo motoriką), o tai leidžia jiems labai tiksliai sinchronizuoti rankos ir liemens judesius“, – aiškino jis.
Mokslininkai mano, kad besitreniruojant, smegenų veikla prisitaiko prie gerėjančių įgūdžių.
Dabar jie mano atradę ir tikrų pokyčių smegenų struktūroje įrodymų.
