Žmonijos evoliucija dar nesibaigė, priešingai, mūsų genai mutuoja vis greičiau, rašo Vokietijos dienraštis „Focus”.
Utos universiteto (JAV) antropologijos profesorius Henris Harpendingas teigia, jog žmonių genai šiandien mutuoja 100 kartų greičiau nei tais laikais, kuomet mūsų protėviai iš beždžionių virto žmonėmis.
Anksčiau manyta, jog apie 50 tūkst. metų nebuvo jokių dėmesio vertų pasikeitimų žmonijos genome, o žmogus yra „akmens amžiaus liekana”, paveldėjusi tolimų protėvių genus. Tačiau H. Harpendingas ir kiti Utos universiteto mokslininkai teigia, kad žmonės vis dar keičiasi, negana to – pasikeitimai, ypač po paskutinio apledėjimo, vyksta vis greičiau: „Mes tampame įvairesni, randasi naujos žmonių rasės”.
Žymūs genetiniai pokyčiai įvyksta per tūkstantmečius, netgi šimtmečius, teigia antropologas. Kuo didesnė populiacija ir kuo reikšmingesni gyvenamosios aplinkos pokyčiai, tuo greičiau keičiasi genomas.
Per pastaruosius 10 tūkst. metų ženkliai pasikeitė žmonių skeletas ir dantys, tai sąlygojo naujos mitybos formos ar reakcijos į iki tol nebuvusias ligas. „Jei aplinka, kurioje gyvename, iš esmės keičiasi, mes privalome į tai reaguoti. Individas, paveldėjęs genus, lemiančius geresnį prisitaikymą, įgyja pranašumą. Tokia genų kombinacija tampa dominuojančia ir perduodama iš kartos į kartą”, - sako mokslininkas.
Vienas svarbiausių pokyčių žmonijos istorijoje buvo perėjimas nuo klajokliško prie sėslaus gyvenimo būdo. Pasikeitus gyvenimo būdui, pasikeitė ir mityba. Žmonės pradėjo vartoti pieną ir jo produktus. Tačiau dar ir šiandien ne visi juos toleruoja. Daugumai žmonių Kinijoje ir didesnėje Afrikos dalyje išaugus iš kūdikystės, genas, atsakingas už laktozės skaidymą, nustoja veikti. Kadangi pienas – papildomas energijos šaltinis, laktozės toleravimas yra tam tikras evoliucinis pranašumas, kurį turėjo iš Indijos į Europą atkeliavusios tautos.
Naujos genų kombinacijos atsiranda gana dažnai. Jeigu tokia mutacija turi pranašumų, ji įsitvirtina ir paplinta tarp visų vienos grupės individų. Į tai atsižvelgia tyrinėtojai, siekdami išsiaiškinti, prieš kiek laiko atsirado mutacija: jei tokie patys genetiniai pokyčiai aptinkami pas daugelį žmonių, reiškia, jog mutacija įvyko seniai.
Kad išsiaiškintų, kokiu greičiu vyksta evoliucija, mokslininkai tyrinėjo daugiau nei 270 skirtingų etninių grupių individų genomo duomenimis. Nustatyta, jog apie 7 proc. genų pokyčių įvyko visai neseniai, be to genų kombinacijų skirtumai buvo didesni, nei tuo atveju, jei žmonijos evoliucija būtų vykusi vienodai greitai. Jei ir anksčiau genetiniai pokyčiai būtų vykę taip pat sparčiai kaip šiandien, skirtumas tarp beždžionių ir žmonių genomų būtų 160 kartų didesnis.
Anot H. Harpendingo, mes turime suvokti evoliucijos dėsnius, nes tai padės geriau suprasti ir žmonijos istoriją. Tokį spartų žmonių skaičiaus augimą nuo kelių milijonų paskutinio apledėjimo pabaigoje iki šešių milijardų šiandien, galima paaiškinti tik geresniu prisitaikymu prie aplinkos, kurį sąlygojo genetiniai pokyčiai.
„Visa žmonijos istorija tai tam tikra kova už išlikimą: čia, kaip ir visur, laimi stipriausi ar gebantys geriau prisitaikyti. Paveldėję geresnius genus, yra atsparesni aplinkos poveikiui ir tuo pranašesni už kitus individus”, - sako antropologas.
Mokslininkas mano, kad ir prie klimato pokyčių žmonija gali prisitaikyti „greičiau nei per tūkstantmetį” bei neatmeta galimybės, kad netrukus azijiečiai ir europiečiai priklausys ne tik skirtingoms rasėms, bet ir skirtingoms žmonių rūšims.
