Smegenų skenavimas, parodantis, kaip sujungtos skirtingos smegenų sritys, gali padėti nustatyti žmogaus intelektą, teigiama naujame tyrime.
Mokslininkai tvirtina, iki 10 proc. individų intelekto skirtumų galima paaiškinti nervų takų, jungiančių kairiąją šoninės kaktos srities smegenų žievę su likusiomis smegenimis, stiprumu, rašo „Daily Mail“.
Šie rezultatai, paskelbti leidinyje „Journal of Neuroscience“, „visuotinį smegenų sujungiamumą“ įtvirtina kaip naują prieigą, bandant suprasti, kaip žmonių intelektas susijęs su fiziologija.
„Mūsų tyrimas rodo, kad sujungiamumas su konkrečia kaktos srities smegenų žiedės dalimi gali padėti prognozuoti, koks žmogaus intelektras“, – teigia tyrimo autorius Michaelas Cole'as iš Vašingtono universiteto.
Anot jo, šis tyrimas pirmą kartą pateikia įtikinamų įrodymų, kad nervų jungtys tarp šoninės kaktos srities smegenų žievės ir likusių smegenų unikaliu ir svarbiu būdu prisideda prie kognityvinio apdorojimo, sudarančio žmogaus intelekto esmę.
„Šis tyrimas leidžia manyti, kad iš dalies būti protingam reiškia turėti puikiai dirbančią šoninę kaktos srities smegenų žievę. Iš dalies tai reiškia, kad ji gali efektyviai komunikuoti su likusia smegenų dalimi“, – pridūrė tyrimo bendraautorius Toddas Braveris, neurologijos mokslo ir radiologijos profesorius iš Medicinos mokyklos.
Vienas galimas tokių rezultatų paaiškinimas, anot tyrėjų, galėtų būti toks, kad šoninė kaktos srities smegenų sritis yra „lankstus mazgas“, kuris savo susijungimus naudoja kitoms smegenų sritims stebėti ir daryti joms įtaką.
„Yra įrodymų, kad šoninė kaktos srities smegenų žievė yra ta smegenų sritis, kuri „prisimena“ tikslus ir instrukcijas, padedančius daryti tai, ką reikia, kai atliekate užduotį“, – aiškino M. Cole'as.
„Taigi suprantama, jog jei ši sritis efektyviai komunikuoja su kitomis sritimis (smegenų „suvokėjais“ ir „atlikėjais“), jums užduotis lengviau atlikti protingai“, – pridūrė jis.
Nors ir kitos smegenų sritys prisideda prie kognityvinio apdorojimo, būtent šoninė kaktos srities smegenų žievė padeda šiuos procesus koordinuoti ir išlaikyti dėmesį sutelktą į turimą užduotį. Tai vyksta panašiu būdu, kaip ir simfonijos dirigentas stebi ir nežymiai patobulina orkestro atliekamą muziką.
Tyrimo rezultatai rėmėsi funkciniu magnetiniu rezonansu darytomis smegenų nuotraukomis. Smegenys tirtos tuomet, kai tyrimo dalyviai pasyviai ilsėjosi, bei tuomet, kai jie atliko protinių išgalių reikalaujančias užduotis, susijusias su kintančiu intelektu, pavyzdžiui, nustatinėjo, ar dabar rodomas paveiksliukas yra tas pats, kuris rodytas prieš tris kitus paveiksliukus.
Tai patvirtino ankstesnius rezultatus, susijusius šoninės kaktos srities smegenų žievės aktyvumą su sunkių užduočių atlikimu. Tuomet vertintas smegenų sujungiamumas tuomet, kai tyrimo dalyviai ilsėjosi, o vėliau sujungiamumas susietas su papildomų kintančio intelekto ir kognityvinės kontrolės testais, atliktais neskenuojant smegenų.
Rezultatai rodo, kad bendro smegenų sujungiamumo su šonine kaktos srities smegenų žieve lygis yra svarbus instrumentas, padedantis numatyti ir kintantį intelektą, ir kognityvinės kontrolės gebėjimus.
Nors mokslininkai dar daug nežino apie tai, kaip šios nervų jungtys prisideda prie kintančio intelekto, nauji smegenų funkcionavimo modeliai, apie kuriuos kalbama ir šiame tyrime, gali būti svarbūs ateityje bandant suprasti – o galbūt ir padidinti – žmogaus intelektą.
