Keistas sumanymas didžiulis ledkalnius iš ašigalio vilkti tūkstančius kilometrų į sausros kamuojamas šalis netrukus gali tapti tikrove.
Pirmasis tokį sausroms galą padaryti galintį planą prieš 40 metų pateikęs Georgesas Mouginas buvo palaikytas keistuoliu. Tačiau nauja kompiuterinė technologija parodė, kad jo plūduriuojančių rezervuarų projektas yra įgyvendinamas ir įkandamas.
86-mečiui tokia mintis pirmą kartą kilo 8 dešimtmečio pradžioje, kai jis dar buvo inžinerijos absolventas. Jis sukūrė izoliacinį apsauginį gaubtą, vyniojamą aplink ledkalnį, neleidžiantį jam ištirpti šiltesniame klimate.
Nors G. Mougino sumanymas sulaukė Saudo Arabijos princo pritarimo, ekspertai pareiškė, kad projektas per daug sudėtingas ir brangus. Dešimtmečius jis buvo atidėliojamas, o G. Mouginas tuo metu dirbo su kitais projektas, tarp kurių – tunelis per Lamanšą.
Tačiau, kaip praneša „The Times“, Prancūzijos kompiuterinės įrangos bendrovė „Dassault Systemes“ prieš dvejus metus pasiūlė G. Mouginui išbandyti jo teoriją.
3D kompiuterinės simuliacijos parodė, kad 7 mln. tonų sveriantį ledkalnį vienas vilkikas iš Niūfaundlendo į Kanarų salas galėtų nugabenti greičiau nei per 5 mėnesius, o ledkalnis neištirptų.
Modelis rodo, kad tik 38 proc. 160 metrų ledkalnio ištirptų kelionės metu, taigi dar liktų daugybė švaraus vandens nuo sausros kenčiančioms vietovėms aprūpinti.
30 mln. tonų sveriantis ledkalnis metus galėtų švariu vandeniu aprūpinti 500 tūkst. žmonių, remdamasis „The Times“ rašo britų „Daily Mail“.
Pirminės simuliacijos leido manyti, kad projektas netinkamas, nes vilkikas mėnesiui įstrigo sūkurinėje srovėje. Tačiau kai laivo išvykimo laikas iš gegužės pakeistas į birželį, vilkikas sugebėjo maršrutą įveikti per 141 dieną. Kelionės kaštai siekė 6 mln. svarų (23,9 mln. litų).
G. Mouginas tikisi, kad naujausi įrodymai padės jam surinkti 2 mln. svarų (8 mln. litų) bandomajai kelionei kitąmet, kurios metu tikimasi iš Antarktidos į Australiją atitempti mažesnį ledkalnį.
