Amerikiečių mokslininkai lazerio signalais į aplink Mėnulį skriejantį NASA palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) perdavė Leonardo da Vincio šedevro „Mona Liza“ atvaizdą. Tai pirmasis vienos krypties lazerinės komunikacijos pavyzdys, skelbia „Space.com“.
NASA mokslininkai šiam eksperimentui naudojo Goddardo kosminių skrydžių centro NGSLR (Next Generation Satellite Laser Ranging) lazerių centro įrangą. Garsusis da Vincio paveikslo atvaizdas buvo padalintas į 150 x 200 pikselių dydžio fragmentus ir po to į LRO Mėnulio palydovą nutaikytu lazerio spinduliu buvo perduotas impulsų serijomis. Duomenų perdavimo sparta šio ryšio seanso metu siekė maždaug 300 bitų per sekundę, sakoma pranešime.
Mėnulio orbitoje lazerio signalus iš Žemės priiminėjo LRO lazerinio altimetro imtuvas. Nors dauguma NASA kosminių aparatų telemetrijai naudoja radijo ryšį, LRO palydovas turi galimybę būti sekamas ir naudojant lazerį.
Kai LRO ryšių įranga gavo lazeriu perduotą atvaizdą, jis buvo rekonstruotas pašalinus perdavimo klaidas, atsiradusias lazerio spinduliui skverbiantis per Žemės atmosferą, ir vėl persiųstas į Žemę įprastiniu radijo ryšiu.
„Tai pirmas kartas, kai tokiu dideliu atstumu pavyko surengti vienos krypties lazerinio ryšio seansą, – pareiškė LRO lazerinio altimetro programos mokslininkas Davidas Smithas. – Netolimoje ateityje tokio pobūdžio ryšys gali būti naudojamas kaip kosminių aparatų radijo komunikacijų rezervinis variantas. O dar vėliau jis galėtų pasiekti kur kas didesnę duomenų perdavimo spartą nei gali užtikrinti dabartiniai kosminiai radijo ryšio kanalai.“
NASA lazerinio ryšio technologiją planuoja dar plačiau panaudoti per kitą Mėnulio tyrimų mokslinę misiją, kurią vykdys būsimasis Mėnulio palydovas „Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer“, kurį planuojama paleisti šiais metais.
