lunar reconnaissance orbiter

Nors dar 2012 m. NASA skelbė, kad Mėnulio paviršiuje tebestovi 5 iš 6 JAV vėliavų, paaiškėjo, kad tikrovė yra visiškai kitokia: Mėnulyje jau kurį laiką nėra nė vienos JAV vėliavos. O tai... kur jos? Ne, jų nepagrobė jokie ateiviai, jų nenurankiojo joks atsigavęs rusų ar merdėjantis kinų mėnuleigis. Visos penkios tebestovi ten pat, kur stovėjusios. Tačiau jos nebėra JAV vėliavos.

Ši didžiausia kada nors sukurta Mėnulio nuotrauka astronomams bei mėgėjams atveria galimybę sėdint prie savo kompiuterio tyrinėti Mėnulio šiaurės ašigalį taip detaliai, kaip dar niekada nėra tekę anksčiau. NASA sukūrė neįtikėtiną dviejų metrų pikselyje raiškos atvaizdą, kuris apima daugiau nei vieno ketvirtadalio JAV plotą. Iš 10 581 nuotraukų „suklijuota“ mozaika yra pakankamai detali, kad būtų įmanoma aiškiai įžvelgti tekstūrą bei subtilius Mėnulio paviršiaus atspalvius.

Kai kurios vietos Mėnulio paviršiuje skendi aklinoje tamsoje milijonus, o gal ir milijardus metų. Gali būti, kad kai kurie Mėnulio krateriai nėra matę Saulės šviesos beveik nuo pat jo susiformavimo. Tačiau NASA mokslininkai įsigudrino pažvelgti ir į amžinoje tamsoje skendinčių kraterių vidų, skelbia „Space.

Amerikiečių mokslininkai lazerio signalais į aplink Mėnulį skriejantį NASA palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) perdavė Leonardo da Vincio šedevro „Mona Liza“ atvaizdą. Tai pirmasis vienos krypties lazerinės komunikacijos pavyzdys, skelbia „Space.com“. NASA mokslininkai šiam eksperimentui naudojo Goddardo kosminių skrydžių centro NGSLR (Next Generation Satellite Laser Ranging) lazerių centro įrangą.

Mėnulio paviršiuje pastebėta keista kraštovaizdžio struktūra, sudaryta iš trijų vienas paskui kitą sekančių kraterių. Manoma, kad zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) nuotraukose pastebėti visi trys „amigos“ („three amigos“ – taip pramintas kraterių triptikas) susidarė keleto minučių skirtumu. Tačiau kaip – niekas nenumano. „Krateriai yra 9.665°pietų platumos ir 7.646°rytų ilgumos, – Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkus cituoja „Dailymail.co.

Iš už Saulės sistemos ribų atsklindantys ir nuolat Mėnulį atakuojantys kosminiai spinduliai iš esmės keičia jo ledo ir purvo chemiją bei spalvą. Nauji NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ pateikti šios kosminės radiacijos stiprumo matavimai rodo, kad kosminiai spinduliai Mėnulio paviršiuje sukelia žymius cheminius pokyčius.

NASA Goddardo Kosminio centro specialistai paruošė tikrai įdomų vaizdo klipą, kuris buvo sukurtas remiantis zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) pateiktų duomenų pagalba. Mėnulio tyrinėjimas iš orbitos leidžia sužinoti daug įdomių Mėnulio istorijos detalių, susijusių su procesais ir įvykiais, kurie atsitiko su Žemės palydovu per visą jo gyvavimo laikotarpį.

Iki šiol buvo manoma, jog gamtinis Žemės palydovas Mėnulis iš lėto traukiasi – nelyginant razina. Tačiau dabar NASA mokslininkai atskleidė paradoksalų faktą – Mėnulis iš tiesų ne traukiasi, o plečiasi. 2010 m. astronomai atrado, jog artimiausias Žemei dangaus kūnas bėgant laikui iš lėto traukiasi. Tokią išvadą tyrėjai padarė iš visame palydovo paviršiuje aptiktų geologinių darinių, kurie buvo pavadinti raukšliniais kalvagūbriais (angl.

Mėnulio palydovas LRO iš itin žemos orbitos nufotografavo milžinišką Aristarcho kraterį, pranešė NASA. Praėjusių metų lapkričio mėnesį NASA kosminis aparatas LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter)  praskriejo virš Aristarcho kraterio Mėnulyje, kurio skersmuo – 40 kilometrų, o gylis siekia 3,5 km. Tuo metu padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašas buvo paskelbtas gruodžio 25 dieną, skelbia „Space.