REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kitų metų pavasarį NASA planuoja kartu su naujuoju palydovu „Lunar Reconnaissance Orbiter“ paleisti į Mėnulį ir specialų zondą, kuris stebės, kaip į Mėnulio kraterį įsirėš „Atlas V“ raketos pakopa.

REKLAMA
REKLAMA

Po 12 metų NASA planuoja vėl išlaipinti savo astronautus Mėnulyje ir ilgainiui įkurti jame nuolatinę bazę, rašo žurnalas „Popular Mechanics“. Po to, kai 1998 m. amerikiečių zondas „Lunar Prospector“ Mėnulio ašigalių regionuose esančiuose krateriuose užfiksavo vandenilio pėdsakus, mokslininkai iškėlė prielaidą, kad kai kuriuose krateriuose gali būti kometų ar meteoritų atnešto ledo.

REKLAMA

Galimybė tai patikrinti atsirado po to, kai NASA nusprendė būsimąjį Mėnulio palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LOR), kuris kartografuos Mėnulio paviršių naudodamas didžiausios iki šiol raiškos kameras, gabenti galingesne nei planuota „Atlas V“ raketa nešėja. Tai suteikė galimybę nuskraidinti į Mėnulį papildomą maždaug 1,1 tonos krovinį. NASA vadovybė dešimčiai savo mokslo tiriamųjų centrų pasiūlė dalyvauti konkurse ir pasiūlyti, kaip būtų galima geriausiai išnaudoti tokią galimybę.

REKLAMA
REKLAMA

Nugalėjo NASA Ameso kosmoso tyrimų centre parengtas „Blue Ice“ projektas, kurio rengėjai pasiūlė eksperimentiškai patikrinti, ar Mėnulio ašigaliuose esama ledo.

Projekto autoriai siūlo kartu su LOR palydovu paleisti į Mėnulį specialų zondą, pavadintą „Lunar Crater Observation and Sensing Satellite“ (LCROSS).

Po to, kai raketa nešėja „Atlas V“ į Mėnulio orbitą išves LOR palydovą, LCROSS zondas kartu su maždaug 2,5 tonos aukštutine raketos nešėjos pakopa „Centaur“ bus nukreiptas į Mėnulio ašigalio regioną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki Mėnulio likus skristi maždaug 38 tūkst. kilometrų, „Centaur“ atsiskirs nuo LCROSS zondo. Aukštutinė raketos nešėjos pakopa beveik po 9 val. skrydžio dvigubai didesniu nei kulkos greičiu įsirėš į vieną Mėnulio ašigalio kraterį ir į didesnį nei 9 kilometrų aukštį išmes Mėnulio paviršiaus nuolaužų, garų ir dalelių kamuolį.

Po 4 minučių prie nuolaužų debesies priartės LCROSS zondas, kurio aparatūra fiksuos susidariusių garų cheminę sudėtį ir rezultatus radijo ryšiu perduos į Žemę. Pasak „Popular Mechanics“, NASA specialistai Kalifornijoje jau po kelių minučių nuo pirmojo smūgio į kraterį žinos, ar jame buvo ledo. Tuo 79 mln. dolerių kainuosiančio LCROSS zondo misija pasibaigs – jis taip pat įsirėš į Mėnulio paviršių.

Nors iš pradžių „Lunar Reconnaissance Orbiter“ Mėnulio palydovą NASA planavo paleisti dar šiais metais, startas atidėtas iki kitų metų pradžios. Mėnulio „bombardavimo“ misija turėtų prasidėti 2009-ųjų vasarį arba kovą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų