Pasirodo, dinozaurai turėjo vištų smegenis. Ir tai, beje, galima laikyti komplimentu! Tokie mokslininkų teiginiai meta iššūkį stereotipui, kad dinozaurai buvo buki ir todėl pasmerkti išmirti. (The Conversation)
Eskimų kaimeliai greitai gali tapti CO2 ekonomikos aukomis. Naujausi JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad šioje šalyje greitu metu gali atsirasti dėl klimato kaitos atsiradę pabėgėliai. Prie Aliaskos krantų esančios salelės su eskimų kaimais išnyks po gero dešimtmečio. Ką dėl to kaltinti, žinome visi (BBB.co.uk)
Debesys mus saugo nuo globalaus atšilimo sukelto pragaro. Mokslininkai tvirtina, kad turime labiau baimintis dangaus, kuriame nėra nė vieno debesėlio, o ne atvirkščiai, liūdėti, kad debesuota. Naujas tyrimas rodo, kad tik debesėliai leidžia mums išgyventi, mūsų planetai skriejant aplink skaisčią, tačiau labai pavojingą žvaigždę Saulė. (NewScientist)
Kas pakeis kosminį teleskopą „Kepler“? NASA planuoja į orbitą pakelti naują „akį“, kuri turės ieškoti naujų egzoplanetų, tačiau kartu teigiama, kad naujasis teleskopas skris gana egzotiška orbita. Žemutinis taškas bus 107 tūkst. km aukštyje (žymiai aukščiau už geostacionarią orbitą, kuri pritrombuota telekomunikacinių palydovų), o aukščiausia – net 371 tūkst. km, leisiančių išvengti Žemės radiacinių žiedų. Ir bus stebima visa erdvė, o ne tam tikra atkarpa, kaip „Kepler“ atveju. (NASA)
Saturno mėnulio geizeriai leido surasti poledinį vandenyną. Kosminis palydovas Kasinis leido mokslininkams padaryti dar vieną atradimą: viename iš tolimiausių, tačiau aktyviausių Saturno palydovų „Encelade“ yra globalus poledinis vandenynas. Būtent jis yra milžiniškų geizerių fontanų priežastimi. (NASA)
Žvaigždės pulsacija leido išmatuoti jos planetos parametrus. Panašu, jog atrastas gana patikimas metodas, kuris iš principo leidžia efektyviai surasti viršutinę bet kurios egzoplanetos masės ribą. Tai leido padaryti nuolat pulsuojanti geltonoji nykštukė „HD 52265“, kuri yra 90 šviesmečių nuo Saulės, Vienaragio žvaigždyne. (MPG.de)
Žmogaus biologinį laikrodį galima pataisyti, išvažiavus į gamtą. Jei jus užpuolė tinginys, o dieną nuolat norisi miegoti, pabandykite išvažiuoti į gamta – tik būkite geri, palikite savo telefonus ir kompiuterius namie. Blogiausiu atveju mokslininkai rekomenduoja atsisakyti vakarinio bendravimo su elektronikos prietaisais (Colorado.edu)
Žarnyno kamieninės ląstelės padės įveikti bet kokį vėžį. Kaip paskatinti žarnyno kamienines ląsteles veikti taip, kad jos galėtų išgydyti bet kokį organizmo pažeidimą, netaikant mirtinų chitioterapijos dozių? Tikėtina, mokslininkai jau atsakė į šį klausimą – tereikia paskatinti kamieninių ląstelių dauginimąsi. Pelių atveju tai padėjo, tik ar padės toks metodas su žmogumi? (Nature)
Akių judėjimas valdo mūsų atmintį. Mokslininkai atrado, jog yra tamprus ryšys tarp akių judėjimo ir leidžiančiais ką nors įsiminti smegenų tetra-ritmais. Jei tyrimų rezultatai pasitvirtins, netolimoje ateityje mes galėsime valdyti mūsų atmintį, vien tik judindami savo akis. (Emory.edu)
Dirbtinė atminties yra stipresnė už tikrąją. Dirbtinė baimė, kurią mokslininkai įdiegė į pelių sąmonę, pasirodo, buvo stipresnė už tikrą atmintį: netgi sau komfortiškoje aplinkoje gyvūnai bijojo labiau, nei iš tikrųjų pavojingoje situacijoje. Dirbtiniai prisiminimai, pasirodo, turi tokį patį poveikį. (MIT News)
Potraukį alkoholiui galima išmatuoti, atsižvelgiant į meilę saldumynams. Saldumynų mėgėjus traukia prie alkoholinių gėrimų kaip bites prie medaus. Mokslininkai aiškina, kad taip yra todėl, jog saldumynai ypač smarkiai sužadina tas smegenų sritis, kurios atsakingos už priklausomybę alkoholiui. (Medical Xpress)
