Augalai aprūpina žmones maistu ir papuošia aplinką, tačiau dabar jie gali gelbėti gyvybes, mat mokslininkai kuria augalus, galinčius aptikti sprogmenis.
Jie išmokė augaluose esančius baltymus pakeisti spalvą, kai aplink yra tam tikrų cheminių medžiagų, praneša britų „Daily Mail“.
Tokio tyrimo reikšmę nesunku įžvelgti. Pavyzdžiui, tokiais augalais apsuptas oro uosto keleivių patikros postas gali padėti sulaikyti teroristą su sprogmenimis, kai jam priartėjus visi augalų lapai pabaltuoja.
Ši technologija veikia todėl, kad augalų DNR esantys receptoriniai proteinai natūraliai reaguoja į grėsmę keliančius dirgiklius, išskirdami cheminę medžiagą, vadinamą terpenoidu, kuri sustorina lapo odelę, o dėl to pasikeičia ir jo spalva.
Ši apsauginė reakcija ir yra tyrimo, kurio metu kuriami sprogmenis galintys aptikti augalai, pagrindas. Tyrimą bendradarbiaudama su Pentagonu vykdo Kolorado universiteto biologė June Medford.
„Augalai negali pabėgti ir pasislėpti nuo pavojaus. Tad jie išvystė įmantrią sistemą, padedančią aptikti ir reaguoti į aplinką“, – kalbėjo biologė.
Tyrėjai sukūrė kompiuterinę programą, padedančią valdyti natūralų augalų gynybos mechanizmą. Augalų receptoriai išmokomi reaguoti į sprogmenyse, oro ir vandens teršaluose esančias chemines medžiagas.
Šie receptoriai modifikuojami taip, kad funkcionuotų augaluose. Jie nukreipiami į augalo ląstelės sienelę, kur gali atpažinti netoliese ore ar dirvožemyje esančius sprogmenis ar teršalus.
Augalai aptinka medžiagas ir aktyvuoja vidinį signalą, o dėl to lapai pakeičia spalvą ir iš žalių tampa baltais.
„Sumanymą sukurti augalus-detektorius padiktavo pati gamta. Mes „išmokėme“ augalus kaip aptikti mums rūpimus dalykus ir į tai reaguoti taip, kad tai pastebėtų visi, bei perspėti apie netoliese esančius blogus dalykus“, – teigė J. Medford.
Anot jos, augalai aptikti medžiagas gali geriau nei specialiai apmokyti šunys. Tai gali daryti bet koks augalas, be to, jis gali vienu metu aptikti daugybę skirtingų teršalų.
J. Medford ir jos komanda neseniai iš JAV vyriausybės gavo 7,9 mln. dolerių stipendiją, kad savo atradimą pritaikytų „realiam pasauliui“.
