Radinys byloja, kad šiame Šiaurės Amerikos regione buvo praktikuojama kaukolių deformavimo tradicija.
„Mezoamerikiečių kultūrose kranialinė deformacija buvo naudojama kaip priemonė išskirti tam tikras socialines grupes ir kaip ritualinis elementas, - pasakoja kasinėjimams vadovavusi archeologė Kristina Garsija Moreno (Cristina Garcia Moreno). – Šis unikalus atradimas iliustruoja įvairių Šiaurės Meksikos indėnų grupių tradicijų persipynimą.“
Kapavietėje rasti 25 asmenų palaikai, iš kurių 13 – su vienaip ar kitaip deformuotomis kaukolėmis. Penkeriuose palaikuose pastebėtas dirbtinis dantų iškraipymas.
Radimvietėje archeologai aptiko ir papuošalų, padarytų iš Kalifornijos įlankoje gyvuojančių moliuskų kiautų. Tokių artefaktų šiose teritorijose iki šiol nebuvo rasta – jie byloja apie tai, kad mezoamerikiečių gentys valdė gerokai labiau į šiaurę nutolusias žemes nei buvo manoma iki šiol. Ant kai kurių palaikų rasta tokių papuošalų kaip apyrankės, žiedai nosyse, auskarai, pakabukai ir pan. Viename kape aptikti palaikai, kur velioniui ant pilvo uždėtas vėžlio kiautas.
Archeologai yra linkę manyti, kad dantų deformacijos yra susijusios su ritualinėmis įšventinimo apeigomis.
„Pavyzdžiui, najaritų kultūrose dantų deformacijos buvo atliekamos kaip brandos amžiaus pradžios ritualas, - aiškina K. G. Moreno. – Apie tai liudija Sonoros kapavietėje rasti penki dvylikamečių kūnai – visiems jiems buvo atliktos dantų deformacijos.“
Įdomu tai, kad visi 25 kapavietėje rasti skeletai – moteriškos lyties.
„Kol kas negalėjome išsiaiškinti, kodėl kai kurie palaikai buvo su papuošalais, o kai kurie – be, - neslepia mokslininkė. – Taip pat sunku pasakyti, kodėl čia palaidotos vien moterys.“
