NASA pranešė apie Marse aptiktus skysto vandens pėdsakus, sustiprinusius viltį, kad Raudonojoje planetoje gali egzistuoti primityvios gyvybės formos.
Marsą tiriantys mokslininkai pastaraisiais metais rado tvirtų įrodymų, kad šios planetos ašigalius dengia vandens ledas, tačiau dabartinis atradimas yra pats patikimiausias iki šiol tvirtinimas, jog šios planetos paviršiuje gali būti skysto vandens, praneša „Space.com".
Atradimas buvo padarytas analizuojant Marso palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) gautas planetos paviršiaus nuotraukas. Newtono kraterio šlaite buvo užfiksuotos pavasariais ir vasaromis atsirandančios tekančio vandens srautų paliktos žymės. Jos gerai matomos NASA sukurtuose 3D paviršiaus modeliuose, sakoma pranešime.
Besikeičiantis Newtono kraterio Marse šlaito paviršius (NASA nuotr.)
Manoma, kad šias žymes palieka šiltuoju metų laiku čia tekantis skystas sūrus vanduo. Nuotraukos liudija, kad Newtono kraterio šlaito paviršius keičiasi per skirtingus Marso metų laikus, o tai leidžia manyti, kad skystas vanduo šiame planetos regione būna tik pavasariais.
„Manau, kad tai akis atveriantis atradimas, kuris labai padės mums planuoti būsimas misijas į Marsą ieškant galimų gyvybės požymių", - pareiškė Indianos universiteto (JAV) biogeochemikė Lisa Pratt.
Pasak jos, artimiausias sūraus vandens Marse analogas Žemėje yra amžinasis Sibiro įšalas. Nors tai nėra tinkamiausia aplinka gyviems organizmams, Sibiro įšale aptinkama aplinkos poveikiui atsparių mikrobų kolonijų.
NASA mokslininkai pabrėžia, kad kol kas aptikti tik skysto vandens Marso paviršiuje pėdsakai, tvirto įrodymo, kad jis čia egzistuoja, dar nėra. Pasak jų, prireiks tolimesnių stebėjimų ir eksperimentų tokiai prielaidai patvirtinti.
