Pasaulinė klimato kaita nepalieka nuošalyje ir, regis, ramaus kampelio – Lietuvos. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, karščiai, škvalai ir vėtros iš Lietuvos ne tik nesitrauks, bet ir bus intensyvesni. Taip pat mokslininkė pabrėžia, kad lietuviai dar nemoka prisitaikyti prie neįprastų karščių, rašo savaitraštis „Ekstra“.
A. Galvonaitės teigimu, Lietuvai nebūdingi savaitėmis besilaikantys daugiau nei 30 laipsnių karščio periodai.
„Šiuo metu Europa vėl pasidalijo į vakarinę, centrinę ir rytinę. Ją padalijo ne politikai, o orai. Vakarinę dalį lemia žemo, rytinę – aukšto slėgio sritys. Temperatūros skirtumai sudaro iki 30 laipsnių, o tai yra labai daug.
Tad vis dažniau Lietuvoje susiduriame su sausromis, kurios irgi mums nebūdingos, nes Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje.
Su klimato kaita atsiranda ir kitų problemų, nes mes dar nežinome, kaip elgtis karščių metu. Atogrąžose žmonės dengia galvas, visada nešiojasi vandens, o mes įpratę nuo ryto iki vakaro vartytis paplūdimiuose, vidury dienos dirbti, kai kitur žmonės ilsisi.
Tokie dalykai jau tampa pavojingi“, – pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja.
Dėl šios priežasties atsiranda didesnis ligų, pvz., maliarijos, pavojus. Vis opesnių problemų kelia erkės, jų populiacijos stipriai išplito net tokiuose regionuose, kuriuose apie jas niekas net nebuvo girdėjęs, pavyzdžiui, Šiaurės Europoje.
Taip pat nuo karščių ima lydytis asfaltuoti keliai, iki pavojingų ribų įkaista geležinkelių bėgiai.
Šylant klimatui keisis ekosistemos, anot klimatologės, atsiras kitokių augalų, dažniausiai menkaverčių ir labai greitai plintančių. Keisis paukščių migracija.
A. Galvonaitė sako, kad vis dėlto dar didesnių problemų turės Šiaurės gyventojai. „Jau pradeda tirpti amžinasis įšalas, o ant jo yra pastatyti miestai, nutiesti keliai. Korėjant, tirpstant šiam įšalui, pradės griūti miestai. Rusijos, Šiaurės Kanados keliai jau dabar krinta į smegduobes kaip mūsiškiame Pasvalyje.
Tirpsta kalnų ledynai, tirpsta ledas Arktyje ir Antarktyje, o dėl to irgi kinta įvairios ekosistemos. Problemų yra, bet reikia suprasti, kad šių procesų jau nebesustabdysime. Reikia galvoti apie prisitaikymą, išlikimą, stipriai pasikeisiantį mūsų gyvenimą“, – padėtį nušviečia A. Galvonaitė.
Kai kurios žiemos, pasak mokslininkės, bus ir besniegės, o kitos – labai šaltos. Bus ir taip, kad anksčiau prasidės ruduo ar pavasaris.
Neatmetama galimybė, jog sulauksime ir uraganų. Ypač dideli nemalonumai gresia mūsų pajūriui – jau dabar audrų nebeatlaiko krantai, nuardomos visos prieškopės.
Amerikos uraganų gaudymo tarnybos ir NASA duomenimis, šie metai turėtų būti labai audringi, nes tai siejama su El Ninjo reiškiniu, kuris formuojasi Ramiajame vandenyne.
„Mes dar naiviai manome, kad tai, kas vyksta Ramiajame vandenyne, mums neturi įtakos. Tačiau atmosferos cirkuliaciniai procesai labai lengvai keliauja per visą pasaulį, pasistūmus vieniems, stumiasi kiti. Čia sienų ar muitinių nėra.
Mus šiuo metu žmonės tiesiog kankina, klausdami, kokie bus orai vasarą. Ir atrodo, kad tik lietuviai nesugeba pateikti tikslesnių prognozių, tačiau save gerbiantys viso pasaulio orų prognozuotojai šimtu procentų neduos tikslios prognozės.
Juk net NASA, leisdama savo daugkartinio naudojimo kosminius laivus (tokie projektai kainuoja milijardus dolerių), negali tiksliai nuspėti oro sąlygų. Nors jų techninės galimybės yra net nelygintinos su mūsiškėmis“, – kalba A. Galvonaitė.
