Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys fizikai pranešė užregistravę „įtartinus" įvykius, kurie gali liudyti vadinamosios „dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – egzistavimą.
LHC greitintuvo CMS ir ATLAS detektorių surinktus duomenis išanalizavę mokslininkai savo išvadas pristatė pranešime, perskaitytame Grenoblyje (Prancūzija) vykstančioje tarptautinėje Didelių energijų fizikos konferencijoje (Europhysics Conference on High Energy Physics), praneša „Nature News".
Higgso bozonas – hipotetinė elementarioji dalelė, kurios egzistavimas numatytas vadinamajame Standartiniame modelyje, dabartinėje fundamentaliųjų dalelių ir jų sąveikų teorijoje. Higgso bozonas dar vadinamas „dieviškąja dalele", nes, manoma, jis suteikia masę visoms kitoms elelentariosioms dalelėms.
Iki šiol mokslininkams nepavyko eksperimentiškai patvirtinti Higgso bozono egzistavimo. Teoriškai jis galėtų susidaryti kitų elementariųjų dalelių susidūrimų, vykstančių didelių energijų sąlygomis, metu. Manoma, kad susidūrusios didelės energijos dalelės skyla sudarydamos vadinamąją pirminę kvarkų – gliuonų plazmą, iš kurios gali susiformuoti naujos dalelės. Jos savo ruožtu taip pat suskyla, vėl sudarydamos naujas daleles.
LHC greitintuve vykdomi tokių susidūrimų eksperimentai: jų metu atsiradusias daleles fiksuoja greitintuvo detektoriai. Analizuodami detektorių surinktus duomenis mokslininkai gali atsekti dalelių skilimo ir atsiradimo grandines.
CERN fizikai konferencijoje pateikė į ATLAS ir CMS detektorius patekusių dalelių tyrimų išvadas. Jie nustatė, kad detektoriai registruoja didelį dalelių, kurių masė yra nuo 130 iki 150 GeV ruožo ribose, skaičių. Dalis mokslininkų mano, kad būtent šiame intervale gali būti aptikta Higgso bozono masė. „Įtartinų" dalelių atsiradimas buvo susijęs su W bozonų porų formavimusi ir skilimu. Kai kuriose teorijose teigiama, kad šios silpnąją sąveiką pernešančios dalelės yra Higgso bozono skilimo požymis, nes Higgso bozonas gali skilti sudarydamas W bozonų poras.
Skelbiama, kad patikimos tikimybės ribose (95 proc.) CERN fizikai atmetė Higgso bozono egzistavimą dviejuose plačiuose masės intervaluose (149 – 206 ir 300 – 440 GeV), o taip pat keliose sąlyginai siaurose srityse, esančiose tarp šių intervalų. Sumažinus patikimą tikimybę iki 90 proc., galima atmesti dar didesnį masės diapazoną: 145 – 480 GeV.
Pranešama, kad kol kas LHC mokslininkai susilaiko nuo vienareikšmiškų išvadų pabrėždami, kad gautus duomenis reikia papildomai patikrinti.
Šiame vaizdo siužete – Higgso bozono vaidmens Standartiniame modelyje paaiškinimas.
