detektoriai

Du kauniečius nuo pražūties gaisre išgelbėjo gretimame bute suveikęs dūmų detektorius ir rūpestingi kaimynai. Žmonės tol beldė į duris, kol nuo smalkių apsvaigusi moteris jas atidarė – viduje jie rado ir degančioje lovoje gulintį 90-metį senolį, šį iš karto išnešė pas kaimynus ir puolė gesinti patalų. Ugniagesiams atvykus pusė darbo jau buvo padaryta. Prie Jotvingių gatvės 3 numeriu pažymėto daugiaaukščio vis dar smilksta čiužinys.

Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų signalizatorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Todėl siekiant jautresnio dūmų aptikimo, rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius.

Jau nuo gegužės pirmosios visų lietuvių laukia naujovė: namuose bus privaloma įsirengti autonominius dūmų signalizatorius. Nedideli dūmų jutikliai turėtų padėti išgelbėti gyvybes kilus gaisrui – vien pernai šalyje gaisrams kilus naktį, žuvo pusšimtis žmonių. Tačiau apie jutiklius žino retas, o juos turi – dar retesnis. Sunku patikėti, bet kiekvienais metais gaisrai Lietuvoje pasiglemžia apie 100 gyvybių. Maždaug 90 proc. aukų žūva degant gyvenamosioms patalpoms.

Paskelbus, kad nuo gegužės 1 dienos visose gyvenamosiose patalpose turės būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, prekybininkai pajuto didžiulį būstų savininkų aktyvumą, rašoma išplatintame pranešime. Iki šiol galiojo reikalavimas dūmų detektorius įrengti statomuose, rekonstruojamuose ir renovuojamuose būstuose. Tačiau nuo gegužės mėnesio jie turės būti įrengti visuose gyvenamuosiuose būstuose. Pigu.

Vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų buvo spaudos atradimas, tačiau dabar panašią technologiją bus galima panaudoti ir kitam tikslui - elektronikos schemų spausdinimui. Tarptautinė mokslininkų komanda sukūrė būdą greitai ir pigiai pagaminti nebrangius medicinoje naudojamus elektromechaninius lietimo jutiklius, juos sidabro rašalu atspausdinant tiesiog ant popieriaus, panaudojant ploterį primenantį spausdinimo aparatą.

Švedijos Gynybos tyrimų agentūra (FOI), vykdanti ES finansuojamą tiriamąją savadarbių sprogmenų gamybos žvalgymo programą EMPHASIS (Explosive Material Production Hidden Agile Search and Intelligence System), pranešė apie šios šalies mokslininkų sukurtus specializuotus daviklius, skirtus kanalizacijos tinklų monitoringui.

Gali būti, kad drovusis Higgso bozonas pagaliau apsireiškė Didžiajame protonų greitintuve (Large Hadron Collider (LHC)). Abu pagrindiniai detektoriai, ATLAS ir CMS, pateikė lengvo Higgso bozono (Hb) užuominas. Jeigu jos pasitvirtins, vienintelė Standartinio modelio skylė bus užpildyta. Kas jaudina dar labiau, tai tokios masės Hb – apie 125 gigaelektronvoltų – praminamas kelias į nepažymėtą teritoriją. Tokiam plunksnos lengvumui stabilizuoti reikėtų bent vienos naujo tipo dalelės.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys fizikai pranešė užregistravę „įtartinus" įvykius, kurie gali liudyti vadinamosios „dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – egzistavimą.

Mokslininkams nepavyksta gauti tiesioginio gravitacinių bangų egzistavimo įrodymo. Tačiau naujajame tyrime buvo pasiūlyta būsimoje gravitacinių bangų matavimo sistemoje, kurios detektoriai išdėstyti Japonijoje, Australijoje ir Indijoje, pridėti dar vieną detektorių. Manoma, kad tai stipriai padidintų gravitacinių bangų registravimo tikimybę.