higgso bozonas

Pasaulį vaizduoju kaip didelę simfoniją, sakė žymus lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Naujausi fizikų atradimai ir kosmologinės teorijos leidžia manyti, kad pasaulio struktūra primena labai harmoningą ir sudėtingą geometrinę figūrą. E8 teorijoje darniai sąveikauja visos jėgos ir visos elementariosios dalelės. Jos autorius Garrettas Lisi pamėgino sujungti Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją su kvantine teorija.

Fizikai tvirtina, kad tai tikėtina labiau, nei kada nors iki šiol. Anot Danijos fizikos teoretikų, gali būti, kad visata ne tik ruošiasi, bet jau ir pradėjo griūti: visatos griuvimo procesai galbūt jau dabar šviesos greičiu ryja viską, kas pasitaiko jų kelyje. Ir viskas visatoje – įskaitant ir mus – galiausiai susitrauks į mažą rutulį. Apie tokius visatos procesus byloja nauji Danijos fizikų matematiniai skaičiavimai.

Fransua Engleras (François Englert) ir Piteris Higsas (Peter Higgs) vakar paskelbti Nobelio fizikos premijos laureatais – už Higso bozono atradimą. O kas gi yra tas Higso bozonas? Kaip apie jį būtų galima suprantamai papasakoti bet kuriam paprastam gatvėje sutiktam žmogui? Higso bozonas, kurį prieš pat jo atradimą pradėta vadinti „Dieviškąja dalele“ (beje, pats P. Higsas tada kategoriškai pareiškė esąs ateistas...), yra vienas kertinių Standartinio modelio fizikoje ingredientų.

Mokslininkai, dirbantys Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) projekte, teigė, kad 2012 metų liepą atrasta nauja dalelė, vis labiau tikėtina, yra Higgso bozonas, skelbia BBC. Šis atradimas buvo 45 metus trukusių ieškojimų tikslas, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl didžioji dalis elementariųjų dalelių turi masę, bei suprasti Visatos esmę.

Mokslininkai teigia, kad tyrinėjant Higgso bozono savybes, jiems galbūt pavyks nustatyti, koks likimas laukia kosmoso. Teorija, vadinama vakuuminiu nestabilumu, teigia, kad po milijardų metų dabartinėje visatoje gali gimti nauja ir ją pakeisti. Visa tai priklauso nuo kelių tikslių skaičių, susijusių su Higgso bozonu, kuriuos tyrėjai dabar bando rasti. Į „Higgsą panaši“ dalelė pirmą kartą Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) stebėta praėjusiais metais.

Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys. Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.

Atradusi mažiausią dalelę, kuri galėtų egzistuoti, CERN mokslininkų komanda svarsto planus imtis didesnių projektų ir statyti visiškai naują greitintuvą, padėsiantį tirti traukos paslaptis. Komanda, šią vasarą atradusi Higgso bozoną, žvelgia į ateitį ir siūlo statyti visiškai naują požeminį greitintuvą, kurio ilgis siektų 80 kilometrų. Tai tris kartus daugiau nei dabartinio greitintuvo, besidriekiančio po Ženeva.

„Pagaliau! Sensacija! Higgsterija“ – tokiais žodžiai beveik prieš mėnesį prapliupo viso pasaulio žurnalistai ir mokslo mylėtojai. Viena mažiausių visatos dalelių, kurią fizikai gainiojo keturiasdešimt metų, praktiškai surasta. Tai liepos 4-ąją paskelbė po Šveicarija įkurtoje didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje CERN dirbantys mokslininkai. Anot jų, tikimybė, kad surastoji dalelė nėra Higgso bozonas – viena iš dviejų milijonų, ir šis skaičius nuolat auga CERN mokslininkų naudai.

Tikimybė, kad į Higgso bozoną panaši dalelė, apie kurios atradimą paskelbta liepos 4 dieną, egzistuoja, tapo dar didesnė. Ši dalelė – dešimtmečius trunkančios paskutinės trūkstamos Standartinio modelio dalies paieškos objektas. Ji turėtų padėti paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę, praneša BBC. Higgsą medžiojanti mokslininkų komanda iš Didžiojo hadronų greitintuvo pranešė, kad tikimybė, jog jis egzistuoja, siekia „5,8 sigma“ lygį.