Trečiadienį Europos kosmoso agentūra planuoja įvykdyti turbūt patį ambicingiausią projektą – nutupdyti kosminį zondą ant kometos paviršiaus. Ir visa tai bus atliekama už 500 milijonų kilometrų nuo žemės.
„Rosettos“ misiją Europos kosmoso agentūra pradėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Automatinis erdvėlaivis „Rosetta“ buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą, kad pasitiktų neseniai aptiktą kometą 67P, pavadintą jos atradėjų Čiurjumovo ir Gerasimenkos pavardėmis. Ir ne tik pasitikti, bet ir ją ištirti. Tam po daugelį metų trukusio skrydžio „Rosetta“ sugebėjo sėkmingai pereiti į orbitą, kur ji dabar sukasi aplink netaisyklingos formos milžiniško kalno dydžio dangus kūną.
Trečiadienį „Rosetta“ turėtų paleisti kometos link zondą pavadintą „Philae“. Tai 100 kilogramo, maždaug šaldytuvo dydžio aparatas. Jis turėtų lėtai priartėti prie kometos ir įsisegti į jos paviršių specialiais ankeriais. Bet visa tai priklausys nuo pačios „Rosettos“ manevrų tikslumo, kurie nuolat bus tikrinami Darmštato kosminiame centre.
„Tai tam tikras skaičius parametrų, inžinierinių reikšmių. Šiuo atveju jie visi susiję su navigacijos tikslumu. Taigi ar žinome savo poziciją ir kokiu tikslumu, ar žinome greitį ir kaip tiksliai, ar esame tinkamoje vietoje ir skrendame tinkamu greičiu“, – aiškina misijos operacijų direktorius Paolo Ferri.
Nemaža problema bus ir ryšys su „Rosetta“ ir zondu „Philae“. Net ir lėkdamas šviesos greičiu, radijo signalas nuo žemės iki kometos keliauja pusę valandos, atsakymas dar pusę, tai gerokai trukdo priimti operatyvius sprendimus, bet tokia yra tarpplanetinių skrydžių realybė.
Saulius Masalskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba
