Nors dažnas yra girdėjęs apie kylančias temperatūras, tačiau retai susimąstome, kad jos gali paveikti ir kitus svarbius išteklius, pavyzdžiui, geriamąjį vandenį.
Geriamas vanduo – retas ir brangus turtas
Vanduo – gyvybiškai svarbus žmonijai. Nors jo mūsų planetoje netrūksta, tačiau tik 2 procentus iš visų jo atsargų sudaro gėlas vanduo. Iš jų – beveik 70 procentų sukaupta ledynuose ir sniegynuose, 30 procentų sudaro požeminis ir mažiau nei 0,5 procentus – paviršinis (upių, ežerų) vanduo.
Vandens trūkumą lietuviams sunku įsivaizduoti – gyvename vandens pertekliaus zonoje. Nors galėtume suvartoti 3,2 milijonus kubinių metrų vandens per parą, šiandien sunaudojame tik apie 400-500 tūkstančių kubinių metrų vandens.
Tai sudaro viso labo 15-20 procentų galimo kiekio. Tačiau šiuo metu beveik 700 milijonų žmonių 43-iose pasaulio šalyse trūksta vandens. Manoma, kad 2025 metais tokių bus 1,8 milijardo, o du trečdaliai planetos populiacijos jaus vandens trūkumą.
Europos Komisijos duomenimis, mažiausiai 11 procentų Europos žemyno gyventojų ir 17 procentų jo teritorijos jau dabar yra paveikti vandens trūkumo.
Svarbus kaip oras
Požeminis vanduo laikomas švaresniu ir labiau tinkamu vartojimui, tačiau gerti galima ir paviršinį vandenį – tai priklauso nuo turimų išteklių. Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kur galime džiaugtis turintys pakankamai požeminio vandens.
Požeminis vanduo – ne tik geriamojo vandens šaltinis. Jis maitina upes ir ežerus, nuo jo priklauso paviršinės ekosistemos. Požeminis vanduo skatina pelkių ir šlapžemių, nuošliaužų susidarymą, smegduobių formavimąsi.
Kaip pasakoja Lietuvos geologijos tarnybos požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė, Lietuvos požeminio vandens ištekliai labiausiai priklauso nuo dviejų dalykų: kritulių kiekio ir jų išgaravimo. Žinoma, kad daugiau nei pusė (nuo 55 iki 50 procentų) mūsų šalies kritulių išgaruoja nuo žemės paviršiaus, likusieji kaupiasi ar žemės paviršiuje, ar įsifiltruodami į gruntą papildo požeminio vandens atsargas. Būtent išgaravimą ar infiltraciją į požemį ir gali paveikti klimato kaita, pasireiškianti ypač ekstremaliais reiškiniais: vis dažniau pasikartojančiomis sausromis, liūtiniais lietumis ar potvyniais, kylančiu vandenynų lygiu ir apsemiamomis pakrantėmis. Šie ekstremalūs reiškiniai labiausiai ir lemia kiek vandens galiausiai susikaups.
Baiminamasi, kad dėl kylančių temperatūrų ir stiprėjančių sausrų įvairiose pasaulio vietose sumažės ir taip nedidelės požeminio vandens atsargos. Kita vertus, kitur dėl potvynių vanduo, tame tarpe ir geriamas vanduo, gali užsiteršti. Būtent todėl laikoma, kad vandens kiekio pokyčiai yra viena iš rimčiausių klimato kaitos grėsmių.
Vandens išteklių kiekis turėtų nepakisti
Paskutiniai keli dešimtmečiai Lietuvoje nebuvo palankūs požeminio vandens išteklių pasipildymui. Karštos ir sausos vasaros, besikartojančios sausros, labai netolygus kritulių pasiskirstymas per metus turėjo negatyvų poveikį gruntinio vandens ištekliams ir lėmė, kad per pastaruosius metus jie daugiau eikvojosi nei kaupėsi.
Norėdami įvertinti, kaip besikeičiantis klimatas Lietuvos požeminį vandenį gali paveikti ateityje, mokslininkai ėmėsi modeliavimo. Buvo įvertinti trys galimi scenarijai: A2 - prognozuojama didžiausia šiltnamio dujų koncentracija ore, B1 - lemtų pačius mažiausius pokyčius, A1B – tarpinis variantas. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, jog iki pat 2020 metų požeminio vandens kiekis kis nežymiai, o ateinantis šimtmetis bus palankus jo išteklių kaupimuisi.
Tikėtina, kad dėl klimato kaitos bus pastebimas požeminio vandens kilimas vandeninguosiuose sluoksniuose. Dėl to, ir dėl ilgėjančių drėgnųjų periodų šalyje gali pagausėti pašlapusių žemių plotai.
Kita vertus, prognozuojama, kad didesnį pavojų ateityje gali kelti sausros, nuo 1961 metų besikartojančios vidutiniškai kas 3,5 metus. Pastaraisiais metais sausros ilgėjo ir stiprėjo – ypač stiprios mūsų šalyje buvo 2002 ir 2006 metais. Tokios sausros turi įtakos pavienių metų vandeningumui. Sausas vasaras gali pastebėti ir gyventojai, geriantys šulinių vandenį, kai karštesniais ir sausesniais mėnesiais vanduo juose išsenka.
Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje suvokiama, jog svarbu mažinti klimato kaitos poveikį bei kuo atsakingiau naudoti turimą vandenį. Nors ir gyvename vandens pertekliaus zonoje – vanduo, per daug didelis turtas, kad jį švaistytume.
