Kibernetinis saugumas valstybės mastu: iššūkiams įveikti būtinos inovacijos

Paskelbus Tarptautinio kibernetinio saugumo indekso duomenis, Lietuva rikiuojasi sąrašo viršuje, užimdama šeštą vietą, o Europoje – ketvirtą. Įdomu tai, kad vos prieš ketverius metus šalis buvo 57-ta. Vis dėlto, saugumo specialistai yra įsitikinę, kad tobulėti yra kur, todėl svarbu generuoti naujus technologinius sprendimus bei sąlygas jiems atsirasti.

Siekdamos paspartinti naujoves kibernetinio saugumo, gynybos technologijų ir komunikacijos srityse, trys organizacijos – Kauno technologijos universitetas (KTU), Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė (LK) – šiemet inicijuoja kibernetinio saugumo hakatoną DELTA1 , skirtą Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimui.

Į keliais etapais šį rudenį vyksiantį renginį kviečiami dalyvauti verslo atstovai, ekspertai bei technologijų entuziastai, kurie neabejingi inovacijų kūrimui ir turi interesų, susijusių su valstybės saugumu elektroninėje erdvėje. Renginio metu verslo įmonės, talentingi IT specialistai, viešojo sektoriaus atstovai turės galimybę aktyviau dalyvauti gynybos ekosistemoje bei prisidėti prie gynybos naujovių realizavimo ir komercializavimo.

„Skaitmeninėje erdvėje atsiveriančios galimybės gali greitai virsti sunkiai valdomomis saugumo rizikomis, jeigu nėra užtikrinama kibernetinė sauga. Artėjantis renginys yra apie jaunų profesionalų indėlį siekiant suvaldyti kylančius technologines, žmogiškąsias ir potencialiai prarandamų resursų rizikas, su kuriomis susiduriame kiekvienas“, – sako Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas.

Renginio organizatoriai jau dabar kviečia į hakatoną registruotis suinteresuotus asmenis, kurie gali dalyvauti individualiai arba komandomis. Ekspertų komisijos pripažinti geriausi darbai bus įvertinti piniginiais prizais.

DELTA1 hakatone bus siekiama kurti sprendimus, kurie susiję su įrenginių, debesų bei duomenų apsauga, kibernetine higiena, elektronine tapatybe, kibernetine gynyba, patyčiomis internete, informaciniu karu, automatizuotomis „deepfake” (audio, video, vaizdas) technologijomis bei informacinių atakų skaičiavimo ir prognozavimo technologijos ir metodika.

Prevencijai ir kontrolei būtinos inovacijos

Pasak KTU Informatikos fakulteto (KTU IF) docento Šarūno Grigaliūno, rinkoje pasirodančios technologinės naujovės dažniausiai reikalingos didesniam produktyvumui pasiekti. „Deja, tai paprastai yra atvirkščiai proporcinga kibernetiniam saugumui“, – pastebi jis. Docento manymu, dėl šios priežasties spartus inovacijų kūrimas yra būtinas ir saugumo srityje.

REKLAMA

Š. Grigaliūnas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje – dar nesusiformavusios gilesnės kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir mokymo tradicijos, nors, pavyzdžiui, jau praėjo treji metai, kai valstybė yra parengusi Nacionalinę Kibernetinio saugumo strategiją. Būtent joje yra įtvirtinti viešojo ir privataus sektorių, Lietuvos mokslo institucijų artimiausių penkerių metų tikslai ir uždaviniai.

Taip pat docentas pasigenda valstybės paramos moksliniams kibernetinio saugumo tyrimams: „Lietuva neturi valstybinių programų, kurios būtų nukreiptos į kibernetinio saugumo didinimo mokslinius tyrimus. Vis dėlto, pirmieji žingsniai jau matomi – įsteigtas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos inovacijų ir mokymų skyrius“, – priduria jis.

„Manipuliacija informacija, valstybinės ar verslui kritiškos informacinės sistemos puolimas, nusikalstamo pasaulio pokyčiai – tai nebe filmų scenarijus. Todėl privalome stiprinti nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje prevenciją ir kontrolę. Vis dėlto, vien tik resursų, tiriant šias veikas, nepakanka. Reikia plėtoti teisėsaugos institucijų efektyvų bendradarbiavimą su mokslo institucijomis, viešojo ir privataus sektorių atstovais bei visuomene“, – sako jis.

Verslas orientuotas į rinkos poreikius, mokslas – į metodus

Š. Grigaliūnas teigia, kad kibernetinio saugumo entuziastų dalyvavimas šiame renginyje – tai mažas žingsnis pasauliniame kibernetiniame kare.

„Lietuvos verslo ir universitetų atstovai yra aktyviai įsitraukę į tarptautinius projektus, kurie prisideda prie Lietuvos kibernetinio saugumo transformacijos bei suteikia Lietuvai galimybę konkuruoti Europos rinkoje. Kaune jau pradėtas kurti Kibernetinio saugumo centras, kuris veiks kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro padalinys, iš kurio bus valdomas ir Lietuvos iniciatyva planuojamos kurti ES greitojo reagavimo kibernetinės pajėgos“, – sako KTU docentas.

REKLAMA

Anot jo, verslas orientuojasi į pelną ir žino rinkos poreikius, tuo tarpu mokslas žino daug metodų, kaip pasiekti rezultatus, naudojant skirtingas kibernetinio saugumo technologijas, modelius, metodus ir parengti testavimui realiomis sąlygomis.

„Labai gaila, kad šiuo metu yra tik vienos kibernetinį saugumą didinančio dirbtuvės – tai DELTA1. Kol kas trūksta pagrindinio technologijų, išradimų komponento – universitetų. Tačiau pastarieji daugiau dėmesio skiria studijų procesui. Pasaulyje yra labai daug kibernetinės gynybos technologijų išradimų centrų, kurie paprastai yra steigiami prie universitetų. Lietuvoje tokio gero pavyzdžio vis dar nėra“, – sako KTU docentas.

Prisijungti prie hakatono iniciatyvos DELTA1 galima užsiregistravus interneto svetainėje https://delta1.lt/. Visi atrinkti dalyviai bus informuojami patvirtinimo laiškais.

Renginio organizatoriai Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos Kariuomenė (LK). Renginio partneriai internetinio saugumo srities lyderis „Nord Security“, kibernetinio saugumo sprendimus ir antivirusines programas kurianti kompanija ESET, informacinis partneris TV3 ir Go3.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų