• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusį ketvirtadienį Majamyje (JAV) vykusios oficialios ceremonijos metu buvo išdalinti paskutiniai penki IPv4 adresų paketai. Tai sukėlė daug susirūpinimo: internetas (toks kokį jį pažįstame) pritrūko adresų! Tačiau toks nerimas iš esmės nėra pagrįstas – tiesiog ketvirtosios kartos adresų sistema bus aktyviau keičiama naująja IPv6 protokolo versija.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš tris dešimtmečius, 1981 metais, kai internetas buvo tik šiek tiek daugiau nei paprastas eksperimentas, buvo sukurta taip vadinama interneto protokolo ketvirtoji versija (Internet Protocol Version 4), arba tiesiog IPv4. Pagal šią sistemą kiekvienas kompiuteris buvo identifikuojamas 32 bitų ilgio adresais. Tuo metu tokio adreso dydžio pakako „neišpasakytai galybei" – 4,3 milijardo skirtingų adresų - suformuoti.

REKLAMA

IP adresai, prie kurių esame priprate, paprastai vaizduojami keturiais skaičiais, kurių kiekvieno reikšmė svyruoja nuo 0 iki 255 ir kurie vienas nuo kito yra atskirti taškeliais. 32 bitų adreso ilgis buvo pasirinktas iš esmės remiantis laisva nuožiūra. Tokį adreso ilgį nustatęs Vintonas Cerfas (Vinton Cerf) viename interviu yra pasakęs: „Kas gi galėjo žinoti, kokia mums bus reikalinga adresų erdvė?". Pasirodo, jog daugiau nei 4,3 milijardo. JAV Komercijos departamentui priklausantis padalinys ICANN yra atsakingas už IP adresų išdavimą dideliais paketais regioniniams interneto registrams (sutrumpintai RIR). RIR atitinkamai atstovauja skirtingas pasaulio dalis ir vėliau gali priskirti tiek statinius, tiek dinaminius adresus interneto paslaugų tiekėjams (ISP).

REKLAMA
REKLAMA

Kaip jau minėta, praėjusį ketvirtadienį regioniniams interneto registrams buvo atiduoti paskutiniai 84 milijonai IP adresų. Šie RIR dar net nepradėjo skirstyti gautųjų adresų atskiriems interneto tiekėjams. Šiaurės Amerikos RIR atstovai teigia, jog jų atsargoje esančių IP adresų dar pakaks 6-9 mėnesiams. Tačiau tada IP adresų rezervas jau tikrai baigsis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įdomu, jog remiantis statistiniais duomenimis, iš visų IPv4 adresų realiai jų yra naudojama tik apie 14%, tačiau likusi dalis nepanašu, kad atsilaisvins. Esminiai to veiksniai – įmonių išlaidų taupymas, neefektyvus adresų paskirstymas arba tiesiog vartotojų norai šių adresų turėti daugiau, nei reikia. Faktiškai su IPv4 adresais galime „pratempti" dar kokius metus. O ką darysime toliau?

REKLAMA

Naujoji IP protokolo versija IPv6 naudoja 128 bitų ilgio adresus. Tai reiškia, jog iš viso galimų IPv6 adresų skaičius sudaro 2128. O tai yra daugiau, nei (tikėkimės) kada nors žmonijai prireiks. Tačiau IPv6 ir IPv4 tarpusavyje nėra suderinami – jei jūsų kompiuteris ar išmanusis telefonas turi tik IPv6 adresą, juo negalėsite pasiekti svetainių, naudojančių IPv4 adresavimo sistemą, ir atvirkščiai. Norint pereiti nuo IPv4 prie IPv6, reikalingos tam tikros serverių ir tinklo programinės bei aparatinės dalies modifikacijos. Atsižvelgiant į tai, kad kol kas beveik niekas nesinaudoja IPv6 protokolu, tai reiškia, kad vos apie 0,25% viso interneto yra pasiekiama per IPv6 adresus.

REKLAMA

Šios „problemos" sprendimas visiškai nėra grėsmingas. Kažkada mums tiesiog teks savo kompiuterį sukonfigūruoti taip, kad jis naudotų „dvigubą" adreso konfigūraciją, t.y. kad kompiuteris, iškilus poreikiui, galėtų naudoti arba IPv4, arba IPv6 adresą. Aparatiniu ir programiniu požiūriu, šį funkcionalumą palaiko visi šiuolaikiniai išmanieji telefonai, kompiuteriai ir operacinės sistemos („Windows" pradedant XP versija su SP1 atnaujinimu,  „Mac" pradedant OS 10.2 versija). Modemus ir maršrutizatorius (jei jie reikalingi) žmonės paprastai abonentinių sutarčių pagrindu nuomoja iš interneto paslaugų tiekėjų, o jei net yra nusipirkę patys, šie įrenginiai dabar nėra brangūs, palyginti su pačiu kompiuteriu. Beje, jei įdomu, savo kompiuterio ar išmaniojo telefono suderinamumą su IPv6 galite pasitikrinti čia.

Visais kitais atžvilgiais perėjimas prie IPv6 daugiau nieko nepakeis – nepadidės nei interneto sparta, nei kompiuterio stabilumas, greitaveika (bent jau tiek, kad vartotojas tai pajustų fiziškai).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų