Mokslininkams pirmą kartą istorijoje žmogaus smegenyse pavyko atrasti fizinių įrodymų, kurie lemia, ar žmogus labiau mėgsta keltis anksti ryte, ar ilgiau pamiegoti. Atradimas padės nustatyti, kodėl naktinėtojai yra labiau linkę susirgti depresija.
Maždaug 10 proc. žmonijos anksti eina miegoti ir anksti keliasi, 20 proc. – ilgiau naktinėja ir ilgiau miega. Likę 70 proc., pasak mokslininkų, yra „kažkur tarp vyturio ir pelėdos“, praneša newscientist.com.
Jau anksčiau atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad naktinėtojai blogiau miega, suvartoja daug daugiau tabako ir alkoholio. Acheno universiteto (Vokietija) mokslininkė Jessica Rosenberg su kolegomis skenavo 16 „vyturių“, 23 „pelėdų“ ir 20 nė vienai grupei nepriklausančių žmonių smegenis. Nustatyta, kad naktinėtojų smegenyse yra gerokai sumažėjęs baltosios smegenų medžiagos kiekis. Baltoji medžiaga spartina nervinių signalų transmisiją tose smegenų dalyse, kurios siejamos su depresija.
„Nanktinėtojai dažnai serga sutrikimu, vadinamu desinchronoze. Jis išsivysto tada, kai pasikeičia žmogaus valgymo ir miego laikas (pavyzdžiui, skrendant į kitą laiko juostą)“, – pasakojo J. Rosenberg.
J. Rosenberg žada tęsti tyrimą ir nustatyti, ar baltosios smegenų medžiagos sumažėjimas ir lemia didesnį alkoholio ir tabako suvartojimą.