Nors Šaltasis karas seniai pasibaigęs, rusai ir toliau atsisako įleisti amerikiečius į tris slaptas biologinio ginklo kūrimo laboratorijas. Įtariama, kad ten saugomi dar sovietiniais laikais sukurti biologinio ginklo pavyzdžiai.
Remiantis Sovietų Sąjungos kariniais planais, po branduolinio smūgio į Jungtinių Valstijų miestus ir didžiausias karines bazes turėjo sekti mirtinų epidemijų banga, turėjusi pribaigti tuos, kuriems vis dėlto pasisektų likti gyviems, rašo „The Washington Post“. Pasak leidinio, sovietų mokslininkai dešimtmečius kūrė naujas biologinių ginklų rūšis modifikuodami mirtinai pavojingus mikroorganizmus, vadinamuosius „štamus“.
„Nė vienas iš jų nebuvo panaudotas Šaltojo karo metu, tačiau neseniai pasirodžiusios knygos autoriai mano, jog pavojus, kurį kadaise kėlė sovietinė biologinio ginklo programa, vis dėlto nėra praėjęs“, – sakoma straipsnyje. Pasak JAV išleistos knygos „Sovietinė biologinio ginklo programa“ autorių Miltono Leitenbergo ir Raimondo Žilinsko, iš visko sprendžiant sovietai buvo padidinę juodligę sukeliančių mikrobų gamybos apimtis klaidingai manydami, kad JAV daro tą patį. Naujoji knyga, pasak dienraščio, yra išsamiais tyrimais paremta 890 puslapių apimties Sovietų Sąjungos bandymų ištobulinti biologinius ginklus istorija. Šią programą Maskva vykdė 65 metus.
Beje, dabartinė Rusijos valdžia oficialiai neigia, kad Sovietų Sąjungoje buvo gaminami biologiniai ginklai. Tą patį anksčiau tvirtino ir Sovietų Sąjungos vadovai.
Vis dėlto, pasak „The Washington Post“, M. Leitenbergas ir R. Žilinskas, remdamiesi šimtais interviu, dokumentais bei žvalgybos duomenimis, sudarė sovietinio biologinių ginklų arsenalo katalogą ir atskleidė šių ginklų naudojimo tikslus bei pobūdį. Tarp šioje knygoje pristatomų atradimų – gana sėkmingo sovietinių mikrobiologų bandymo išvesti naujus mirtinus „štamus“ aprašymas. Naujos užkratų padermės turėjo atsparumą nuo vaistų, gydančių tularemiją ir juodligę, sakoma straipsnyje.
Nepaisant nuolatinių JAV prašymų Rusijos valdžia atsisako įsileisti amerikiečių mokslininkus į tris nuo Sovietų Sąjungos laikų veikiančias biologines laboratorijas, priklausančias Rusijos gynybos ministerijai. Knygos „Sovietinė biologinio ginklo programa“ autoriai mano, jog peršasi pagrįsta prielaida, kad šiose laboratorijose saugomos biologiniam karui skirtų mikrobų kolekcijos. Pasak knygos autorių, skaidrumo stoka iš Rusijos pusės kelia susirūpinimą dėl šių kolekcijų saugumo ir galimybių tęsti tolimesnius jų tyrimus.
