Augustas Stankevičius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Pasaulyje išaugus bepiločių orlaivių paklausai, juos ėmėsi gaminti ir Lietuviai. Kūrėjai teigia, tokius orlaivius naudojantys moksliniams tyrimams, tačiau pastebi, jog tai tikrai nėra vienintelė jų taikymo sritis.
Bepiločius orlaivius Antano Gustaičio aviacijos institutas gamina jau ketvirtus metus. Per šį laiką sukonstruoti keli bandomieji modeliai, o šiemet pristatytas pirmasis visiškai baigtas orlaivis. Pasak kūrėjų, jis skirtas moksliniams tyrimams, tačiau tokio tipo orlaivius galima pritaikyti ir komerciniams tikslams.
„Panaudojimo sritys yra labai plačios. Nuo civilinių taikymų iki karinių taikymų. Turbūt jau teko matyti – rusai tokiu autonominiu orlaiviu gabena picą. Yra ir kitų taikymų: moksliniams tyrimams, transportavimui, logistikai, žvalgybai, aplinkos stebėjimui“, – pasakojo VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus pavaduotojas Darius Rudinskas.
Tokio tipo lėktuvas skrenda pagal iš anksto nustatyta maršrutą arba yra kontroliuojamas specialiu nuotolinio valdymo pultu.
„Taip pat galima skristi naudojant video akinius. Orlaivio viduje stovi video siųstuvas. Iš kameros signalas keliauja į video siųstuvą, jis siunčiamas į imtuvą, kuris yra ant žemės. Ir signalas yra paduodamas į akinius“, – sakė VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto laboratorijos vedėjas Aleksandras Lapušinskijus.
Orlaivis buvo gaminamas apie pusę metų, išlaidos siekia iki 10 tūkst. litų, bet kūrėjai tikina, kad panašų modelį galima pasigaminti ir už bene penkis kartus mažesnę sumą – tereikia turėti pakankamai žinių ir noro.
„Be abejo, pačiam viską sugalvoti neįmanoma, mes konsultavomės ir su draugais modeliuotojais, ir su bepiločių konstruktoriais, kurie turi patirtį, ir tuose pačiuose forumuose skaitinėjom. Kažką ir patys sugalvojom, išradom“, – aiškino A. Lapušinskijus
Orlaivį jau panaudojo ir mokslininkai – jie mėgino priversti jį aptikti kylančio šiltojo oro srauto vietas. Jas aptikus, orlaiviui nereikėtų naudoti variklio – joms padedant sklandytų ore.
„Įšilusi žemė iš karto oro nepaleidžia, oras laikosi prie žemės. Tik dėka tam tikrų veiksnių, vadinamų trigeriais, oras tik tam tikroje vietoje, jis kaip: šiltas oras nori ištrūkti į viršų, jam neleidžia šalto oro paklodė, tam tikrose vietose vyksta tas ištrūkimas ir eina srovė šilto oro į viršų“, – sakė VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto Prietaisų katedros docentas Ivanas Suzdalevas.
Orlaivio kūrėjai mano, kad ateityje net keleiviniai lėktuvai gali būt valdomi kompiuteriu, o pilotas būtų tik operatorius, per skrydį kontroliuojantis orlaivį atsiradus trikdžių.
„Teoriškai galėtų, praktiškai – sunku pasakyti. Nors žinant šiuolaikinių orlaivių techninę įrangą, faktiškai šios koncepcijos jau yra įgyvendintos. Orlaivio pilotas kuo toliau, tuo labiau tampa orlaivio operatoriumi. Pilotavimo funkcijos atliekamos jau tik, sakykim, orlaiviui kylant, orlaiviui leidžiantis, o visus kitus skrydžio etapus gali atlikti automatika“, – kalbėjo D. Rudinskas.
Pasak kūrėjų, šiuo metu Lietuvoje tokių orlaivių gamyba tampa vis populiaresnė. To priežastis – pingančios gamybos sąnaudos ir vis didesnės orlaivių pritaikymo galimybės.