Aukštosioms mokykloms atsiras daugiau galimybių siūlyti įvairesnes studijų programas ir atskleisti savo stipriąsias puses, o stojantiesiems – pasirinkti savo studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai studijų programoms, kurių projektą parengė ir akademinės visuomenės diskusijai teikia Švietimo ir mokslo ministerija, teigiama jos išplatintame pranešime.
Pasak ministerijos atstovų, pagrindinis naujų bendrųjų reikalavimų studijų programoms principas – mažiau reguliavimo „iš viršaus“, daugiau galimybių įvairovės. Valstybė nustatys bendrus turinio ir programų sandaros reikalavimus, suteikdama galimybę aukštosioms mokykloms išryškinti savo specifiką konkurencinėje aplinkoje.
Nauji bendrieji reikalavimai įtvirtins aukštųjų mokyklų autonomiją. Aukštosios mokyklos galės įvairiau organizuoti studijas, pavyzdžiui, siūlyti studentui greta pagrindinės studijų krypties rinktis kitos krypties studijų dalykus ar didesnį dėmesį skirti bendrąją erudiciją ugdantiems dalykams.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, studentams tai suteiktų papildomų žinių ir gebėjimų, kurie leistų lanksčiau prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos.
Aukštosios mokyklos taip pat galės vykdyti studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas – bakalauro universitetuose ar profesinio bakalauro kolegijose – laipsnis. Tokiu atveju greta pagrindinės studijų specialybės bus studijuojama ir papildoma, gretutinė.
Studentai taip pat galės įgyti du skirtingus laipsnius lygiagrečiai studijuodami pagal dvi studijų programas.
Bendrųjų reikalavimų projektas pateiktas svarstyti kolegijoms ir universitetams. Siūlymai ir pastabos bus apibendrinti kovo 17 dieną per apskritojo stalo diskusiją Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Su projektu galima susipažinti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje, teigiama pranešime.
