Kalbos viešojoje erdvėje apie ekonominę krizę šią savaitę tapo realybe kai kurių valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų darbuotojams. Net tris dienas vėluojantys atlyginimai verčia konstatuoti liūdną tiesą – valstybė stokoja pinigų.
Primena ankstesnę krizę
Apie sudėtingą situaciją vakar prabilo ir aukštųjų mokyklų atstovai. Finansų ministerija susidariusios situacijos priežastis aiškina paprastai: „nesurenkami mokesčiai į valstybės biudžetą“.
Jos duomenimis, šiuo metu valstybės biudžeto pajamų surinkimas nesiekia planuotojo. Pagal šių metų lapkričio 1 d. būklę nesurinkta 574,7 mln. litų. Nors per pastarąsias dvi dienas biudžetinių įstaigų darbuotojams pavėluotai pervesta daugiau nei 120 mln. litų, vis dėlto liko daug kitų įsiskolinimų asignavimų valdytojams - tiek investicijų projektams, tiek einamiesiems pirkimams skola siekia daugiau nei 0,5 mlrd. litų. Dalį šios skolos planuojama padengti iš pasiskolintų lėšų.
Finansų ministerijos atstovų teigimu, problemos bus išspręstos, kai bus suformuotas naujasis kitų metų valstybės biudžetas. Pastarąjį kartą valstybės įstaigų tarnautojams atlyginimai vėlavo prieš aštuonerius metus.
Sunkmetis universitetams
Daugelio šalies universitetų darbuotojus atlyginimai už lapkritį taip pat pasiekė pavėluotai. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto (VU) darbuotojams atlyginimai vėlavo tris dienas. Universitetai priversti skolintis lėšas.
Pasak VU administracijos reikalų prorektoriaus Alekso Pikturnos, vakar pinigai pasiekė universiteto sąskaitą. „Atrodo, tik negavome pinigų socialiniam draudimui, bet, manau, tai bus padaryta“, - sakė A.Pikturna.
„Baiminamės dėl metų pabaigos, nes pagal planus visos aukštosios mokyklos yra suplanavusios gruodžio atlyginimus sumokėti šių metų biudžetu. Jeigu negautume gruodžio pabaigos pinigų ir juos perkelti reikėtų į sausį, tai būtų tragedija. Nes visos išlaidos būtų perkeliamos į kitų metų biudžetą“, - kalbėjo prorektorius.
Pasak A.Pikturnos, padėtį apsunkina ir tai, kad universitetai negalėjo rinkti studijų įmokų iš studentų. Dėl to VU neteko 3,5 mln. litų. „Tuos pinigus atėmė ir jų niekas nekompensuoja“, - vertino prorektorius.
Pašnekovo teigimu, nerimą kelia sausis. „Galiu pasakyti iš savo didelės patirties, sausis valstybės biudžetui visada yra labai sudėtingas, nes įplaukos į valstybės iždą labai mažos. Todėl mes jau bandome kaip nors dėlioti savo specialiosios programos lėšas, jeigu jas reikės panaudoti tam, ko negauname iš biudžeto, - dėstė A.Pikturna. - Vis dėlto turime vilties, kad darbo užmokesčio asignavimai šiais metais turėtų pasiekti aukštąsias mokyklas“.
Tikisi nebankrutuoti
Vilniaus Gedimino technikos universiteto kanclerio Arūno Komkos teigimu, vėluojantis finansavimas yra bendra problema visiems didiesiems universitetams. „Kitų išlaidų, susijusių su studijų proceso organizavimu, visiškai nefinansuoja“, - teigė kancleris.
„Tikriausiai bus panašiai kaip 1999-2000 m., kai mes negavome kelių milijonų ir turėjome dengti iš savų lėšų. Maždaug toks scenarijus gresia. Tik būtų gerai, kad tą naštą padalytų visiems, o ne kai kuriems universitetams. Nes tada buvo kai kurie pateptieji, o kai kurie nuskriaustieji. Aišku, sunku valstybei, bet būtų gerai, kad dabar visi būtų po truputį patepti“, - mintimis dalijosi A.Komka.
Nepaisant ekonominio sunkmečio, A.Komka teigė liekąs optimistas. „Stengsimės, nė vienas universitetas nebankrutavo iki šiol. Daug kas sužlugo, o aukštasis mokslas išsilaikė. Tikėsimės, kad išgyvensime ir šitą krizę“, - viltingai sakė kancleris.
Arturas Paknys
