Šiandien CERN Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo žiedu bus paleistas pirmasis protonų pluoštas.
Jei skaitote šias eilutes, vadinasi, pasaulio pabaigos dar teks palaukti.
Europos branduolinių tyrimų centre Ženevoje (CERN) šiandien pradėsiantis veikti Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. LHC, Large Hadron Collider) patraukė ir fizikos problemoms šiaip jau visiškai abejingos žiniasklaidos dėmesį. Priežastis paprasta: kai kurių mokslo vyrų teigimu, LHC eksperimentų metu gali nutikti fatališkų dalykų. Pavyzdžiui, greitintuvo tunelyje susidariusi juodoji skylė „prarytų“ visą Žemę mums nė nespėjus suvokti, kas įvyko.
Būtų liūdna, ar ne? – klausia britų dienraštis „The Guardian“. O labiausiai nemalonu tai, kad niekas iš tikrųjų negali pasakyti, kas atsitiks, kol LHC nepradės veikti.
Jei, nepatikėję Tiubingeno universiteto (Vokietija) chemijos profesoriumi Otto Rössleriu, nuspręsite, kad vargu ar juodoji skylė įtrauks mus visus, ir toliau dirbsite savo kasdienius darbus, o po to paaiškės, kad profesorius buvo teisus, jausitės šiek tiek nusivylę, ar ne? – klausia „The Guardian“.
Kita vertus, jei nesutinkate su D. Britanijos atominės energijos agentūrai vadovaujančiu teorinės fizikos profesoriumi Chrisu Llewellynu Smithu, tvirtinančiu, kad tariamas pasaulinės katastrofos pavojus pernelyg išpūstas, ir kelias likusias dienas iki LHC paleidimo gyvenote taip, tarsi jos būtų paskutinės jūsų gyvenime, galite pasijusti mažumėlę apgautas.
Pasak profesoriaus Rösslerio, „labai tikėtina“, kad „nedidelės juodosios skylės“, kurios susidarys LHC greitintuve, „ne išnyks, o pradės eksponentiškai didėti ir praris planetą iš vidaus“. Mokslininkas yra taip įsitikinęs savo teisumu, kad pateikė ieškinį Europos žmogaus teisių teismui, kuriame tvirtina, jog šis CERN projektas pažeidžia teisę į gyvybę, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių konvencija.
O profesorius Smithas žiniasklaidoje pareiškė, kad LHC, kuris turi padėti atsakyti į svarbiausius klausimus apie materijos struktūrą ir, kaip tikisi mokslininkai, leis sukurti „visa ko teoriją“, yra visiškai saugus. Jame esą negali įvykti nieko, „ko gamtoje nebūtų atsitikę šimtus tūkstančių kartų“ nuo to laiko, kai atsirado mūsų Visata. „Tikimybė, kad susidarys juodoji skylė, yra minimali, – sakė jis. – Ir net jei tai atsitiktų, praryti Žemės ji nesugebės.
Taigi, belieka kiek palaukti ir pasižiūrėti, kas bus. O LHC paleidimo išvakarėse dienraštis „Daily Telegraph“ pasidomėjo, ką apie galimus Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo eksperimentų rezultatus mano keli teorinės fizikos specialistai. Štai jų prognozės.
Nimas Arkanis – Hamedas, Pažangiųjų tyrimų institutas, Prinstonas (JAV):
„Jau susilažinau iš metinio atlyginimo, kad jie aptiks Higgso dalelę. Taip pat yra gana neblogų šansų, kad jie gali užfiksuoti kai kurias daleles, iš kurių sudaryta paslaptinga Visatos tamsioji medžiaga. Tokios dalelės gali būti susijusios arba nesusijusios su supersimetrija. Nuojauta man sako, jog šansai, jog LHC aptiks supersimetriją, yra didesni nei 50 proc., o tai padėtų „natūraliai“ paaiškinti, kodėl sunkio jėga yra tokia silpna lyginant su kitomis fundamentaliomis jėgomis. Taip pat visai įmanoma, kad LHC šokiruos mus atskleidęs, kad tai, ką esame įpratę laikyti „natūraliu paaiškinimu“, yra netiesa.“
Martinas Veltmanas, Nobelio premijos laureatas, Utrechto universitetas (Nyderlandai):
„Manęs nenustebintų, jei eksperimentuotojai neaptiktų Higgso dalelės. Aš netikiu šia teorija. Bet jei vis dėlto paaiškėtų, kad ji egzistuoja, būtų nepaprastai svarbu patikrinti, ar ji elgiasi taip, kaip nurodo teorija. Nustebčiau, jei būtų patvirtinta supersimetrija. Aš parėmiau šią idėją vos tik ji buvo iškelta, tačiau ilgainiui praradau pasitikėjimą ja, nors galbūt esu neteisus. Žinoma, jei LHC nepavyks rasti nieko, kas galėtų patvirtinti supersimetrijos teoriją, jos advokatai tik atsiprašys ir toliau ja remsis. O dėl stygų teorijos, tai tik paprasčiausi tauškalai, niekaip nesusiję su eksperimentu.“
Eva Silverstein, Stenfordo universitetas (JAV):
„Būčiau nepaprastai sugluminta, jeigu jie nerastų Higgso dalelės, tačiau pasaulis neapsiverstų, jei nebūtų aptikta supersimetrijos įrodymų. Iš dalies mano intuiciją stiprina stygų teorija, tai patraukli kandidatė į visų gamtos jėgų teoriją. Pagal įvairias – ir ko gero daugumą – stygų teorijos versijas, supersimetrija neturėtų gerai išryškėti LHC bandomų energijų skalėje, todėl jos atradimas gali pareikalauti papildomų paaiškinimų. Kita vertus, supersimetrija gerai atitinka kai kuriuos atliktus stebėjimus, ir būtų puiku galiausiai sužinoti, ar ji susidaro.“
Chrisas Llewellynas – Smithas, CERN generalinis direktorius 1994 – 1999 m.), D. Britanijos atominės energijos agentūros vadovas.
„Nuojauta man sako, kad bus rastas Higgso bozonas (95 proc. tikimybė) ir aptikta supersimetrija (60 proc. tikimybė). Kad bus padaryti dar egzotiškesni atradimai, duočiau tik 5 proc. Jei nebus rasta nieko naujo (galbūt 5 proc. tikimybė), pasijusčiau šiek tiek nepatogiai, nes ne vienerius metus raginau statyti ir finansuoti LHC. Jei nieko naujo nebus atrasta, tai labai nustebintų ir priverstų radikaliai viską permąstyti. Bet jei tai prisidėtų prie naujų gilių įžvalgų, tai galėtų būti labiausiai jaudinantis viso projekto rezultatas.“
