Jūros dugno prie Antarktidos krantų tyrinėjimai atskleidė, kad prieš 52 mln. metų lediniame žemyne augo atogrąžų miškai, skelbia mokslininkai.
Nuosėdų kernuose, išgręžtuose iš vandenyno dugno prie rytinės Antarktidos pakrantės, aptikta fosilinių žiedadulkių, kurios atkeliavo iš „atogrąžoms artimo“ miško, dengusio žemyną Eoceno periodu, prieš 34–56 mln. metų.
Australijos mokslininkas Kevinas Welshas, dalyvavęs 2010 metų ekspedicijoje, teigė, kad temperatūrai jautrių molekulių, rastų kernuose, analizė parodė, kad prieš 52 mln. metų ten buvo „labai šilta“ – maždaug 20 laipsnių Celsijaus.
„Sausumoje buvo miškai, jokio ledo neturėjo būti, turėjo būti labai šilta. Tai stebina, nes mūsų Antarktidos įvaizdis – kad ten labai šalta ir pilna ledo“, – tyrimą, paskelbtą žurnale „Nature“, komentavo K. Welshas.
Anot jo, tai, kad Antarktidoje nebuvo ledo ir buvo šilta, didžiąja dalimi nulėmė aukštesnis anglies dvideginio lygis. Skaičiuojama, kad jo lygis siekė nuo 990 iki „kelių tūkstančių“ dalių milijone.
Teigiama, kad dabar CO2 lygis siekia 395 dalis milijone. Anot K. Welsho, pačios ekstremaliausios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos prognozės teigia, kad ledas iš Antarktidos vėl pasitrauks „iki šio šimtmečio pabaigos“.
„Tiksliai sunku pasakyti, nes tą lemia žmonių ir vyriausybių veiksmai. Tai priklauso nuo emisijų ateityje“, – kalbėjo K. Welshas, paleoklimatologas iš Kvinslendo universiteto.
Anot jo, naujausio tyrimo rezultatai „labai reikšmingi“, bandant suprasti būsimus klimato pokyčius, turint omenyje, kokią svarbą Antarktida ir didžiuliai vandens kiekiai, sukaupti jos paviršiuje, gali turėti visam pasauliui.
„Tai rodo, kad išgyvenant aukštesnio CO2 lygio atmosferoje periodus, greičiausiai sulauksime dramatiškų pokyčių svarbiose pasaulio srityse, kur dabar egzistuoja ledas“, – kalbėjo mokslininkas.
„Jei prarasime daug ledo Antarktidoje, tuomet stebėsime dramatiškus jūros lygio pokyčius visoje planetoje“, – pridūrė jis.
Net keliais metrais pakilusi jūra užlietų „didelę dalį gyvenamos sausumos pakrantėse ir žemai esančiose srityse“, – teigė mokslininkas.
Ledo storis rytų Antarktidoje siekia 3–4 kilometrų storį. Manoma, kad jis susiformavo maždaug prieš 34 mln. metų.
Anot K. Welsho, jei ledas atsitrauktų, tai turėtų didžiulį poveikį pasaulinei temperatūrai, nes tai integrali planetos vėsinimo sistemos dalis, atspindinti Saulės energiją ir taip reguliuojanti temperatūrą.
