Kasmet vis daugiau sužinome apie Visatą ir kaskart ji užmina vis sunkesnių naujų mįslių. Šis penkių vaizdo siužetų rinkinys primena apie mokslininkų tiriamą kosmoso tikrovę, kuri dažnai lenkia mūsų vaizduotės galimybes.
1. Atrastas galingiausias kvazaras
Kvazarai – itin ryškūs medžiagos ir energijos geizeriai, trykštantys iš jaunose galaktikose esančių supermasyvių juodųjų skylių. Tai itin galingi ir aktyvūs galaktikų branduoliai, patys ryškiausi ir patys tolimiausi Visatos objektai. Kvazarų spinduliuotės šaltinis – medžiaga, kurią „ryja“ juodoji skylė.
Neseniai astronomai aptiko patį galingiausią kvazaro pliūpsnį per visą stebėjimų istoriją. Jis yra 5 kartus galingesnis už bet kokius anksčiau stebėtus kvazarus. Jo energijos srautas yra du trilijonus kartų stipresnis už Saulės, o paties kvazaro masė 200 kartų viršija Saulės masę.
2. Plazmos srautas iš juodosios skylės
Už maždaug 2 milijonų šviesmečių nuo Žemės Heraklio žvaigždyne yra galaktika 3C 348. Ją radioteleskopu stebėję mokslininkai aptiko dvi milžiniškas plazmos čiurkšles, kuri kone šviesos greičiu veržiasi iš gigantiškos juodosios skylės. Ši galaktika yra maždaug 1000 kartų masyvesnė už mūsų Paukščių taką, o joje esančios juodosios skylės masė 2,5 mlrd. kartų viršija Saulės masę. Gerai įsižiūrėjus į šių plazmos čiurkšlių kontūrus galima pamatyti žiedo formos darinius, kurie, pasak astronomų, gali liudyti apie praeityje įvykusius galingus sprogimus.
3. Rudosios nykštukės formuoja akmenines planetas?
Dulkių diske, juosiančiame rudosios nykštukės tipo žvaigždę Orfėjo žvaigždyne, astronomai aptiko kietas maždaug 1 milimetro dydžio daleles, iš kurių susidaro akmeningos planetos. Anksčiau buvo manoma, kad tokios dalelės negali egzistuoti šaltoje erdvėje aplink tokio tipo žvaigždes. Šis atradimas paneigė ankstesnę prielaidą ir leidžia manyti, kad į Žemę panašios akmeningos planetos Visatoje yra kur kas labiau paplitusios, nei buvo manoma.
4. Milžiniškas audros sūkurys Saturne
NASA kosminis zondas „Cassini“ virš Saturno Šiaurės ašigalio nufotografavo milžiniškos audros debesis, kurie sūkuriuoja mįslingame šios planetos atmosferos taisyklingo šešiakampio formos darinyje. Tokia audra anksčiau buvo užfiksuota tik infraraudonųjų spindulių diapazone, nes Saturno Šiaurės ašigalis žiemos metu buvo tamsoje. Prieš keletą metų panašus audros sūkurys buvo nufotografuotas ir šios planetos Pietų ašigalyje.
5. Du galingi Saulės protuberantai
Lapkričio 16 d. NASA palydovai Saulėje užfiksavo du didžiulius plazmos žiedus, vadinamus protuberantais. Jie išsiveržė vos vienos valandos skirtumu. Šįkart protuberantai buvo tokie dideli, kad net netilpo į Saulę stebinčios kosminės observatorijos SDO objektyvą.
