Nors pavadinimas „Saugesnė ateitis“ nuteikia optimistiškai, tačiau pasaulio gyventojų sveikata globalizacijos amžiuje susiduria su vis didesniais iššūkiais, teigiama 2007-ųjų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metiniame pranešime.

PSO ekspertų išvada, kad pasaulyje jau nebeliko nieko stabilaus, anaiptol nesuteikia pagrindo optimizmui, rašo Italijos dienraštis „La Repubblica“.

Vien tik praėjusiais metais daugiau nei 2 milijardai žmonių keliavo po pasaulį lėktuvais, o tai reiškia, kad tokiu pat greičiu po planetą klajojo ir infekcijos, teigia dienraštis. „Tereikia vos kelių valandų, kad viename pasaulio regione kilusi nauja infekcija sukeltų ypatingąją padėtį kitame planetos pakraštyje“, - tvirtinama PSO pranešime. Sveikatos ekspertų teigimu būtų naivu tikėtis, kad ateityje žmonija nesusidurs su naujų ligų pavojumi.

Nuo 1970 m. iki šių dienų atsirado 39 naujos ligos, vidutiniškai po vieną per metus – pradedant AIDS ir atipine pneumonija, baigiant paukščių gripu ir Marburgo (hemoragine) karštine. Per šį laiką pasaulyje buvo nustatyta 1100 atskirų naujų susirgimų židinių. Ekspertai ruošiasi kovoti su pandemijomis, su kuriomis gali susidurti 25 proc. planetos gyventojų, tai yra, 1,5 milijardo žmonių.

REKLAMA

Tarptautinė bendrija privalo reaguoti į tokį ateities scenarijų susitelkimu, rašo „Repubblica“. „Nė viena šalis, kokia turtinga ir technologiškai pažangi bebūtų, negalės viena pati išvengti ir savarankiškai įveikti visų jos gyventojų sveikatai kylančių pavojų“, - perspėja PSO pranešimas. Pirmuoju konkrečiu naujų globalinių XXI amžiaus ligų pavyzdžiu, pasak organizacijos ekspertų, tapo atipinė pneumonija (SARS), pademonstravusi, kaip rizika ir pavojus sveikatai išauga priklausomai nuo dalykinių ryšių tarp atskirų šalių.

Baimę kelia ne tik naujų virusų atsiradimo grėsmė, bet ir jau įveiktomis laikytų ligų sugrįžimas, teigia dienraštis. Jų sąrašas netrumpas: geltonoji karštinė, cholera, Dengė karštinė, maliarija. „Daugelyje Pietų pusrutulio valstybių epidemijų grėsmė jau tapo realybe, - tvirtina nevalstybinės organizacijos „ActionAid“ generalinis sekretorius Marco De Ponte. – Tereikia prisiminti AIDS. 70 proc. šia liga užsikrėtusių žmonių gyvena Afrikoje, šalyse į pietus nuo Sacharos.“

Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad 1,1 mlrd. žmonių trūksta geriamojo vandens, o 4500 vaikų, kurie kasdien miršta nuo infekcijų, būtų galima lengvai pagydyti. Tačiau epidemijos plinta ir dėl politinio nesąmoningumo, kaip, pavyzdžiui, Nigerijoje. 2003 m. šios šalies vyriausybės atstovai paskleidė gandą, kad vakcina nuo poliomielito gali vaikus ateityje paversti nevaisingais. Dėl to tūkstančiai vaikų susirgo ir buvo suparalyžiuoti.

Galingais naujų ligų inkubatoriais ir toliau lieka kariniai konfliktai, teigia PSO specialistai. „Viena iš karo Angoloje pasekmių tapo Marburgo karštinė, kuria nuo 2004 iki 2005 m. užsikrėtė 200 žmonių, 90 proc. jų mirė“, - sakoma pranešime. Tokia pati atsakomybė, pasak ekspertų, tenka ir nepakankamoms investicijoms į visuomenės sveikatos apsaugą. Dėl to kaltas septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai, atrodė, pačios baisiausios ligos jau įveiktos, įsitvirtinęs saugumo jausmas: tarptautinė bendruomenė buvo praradusi budrumą. Pastaraisiais dešimtmečiais grėsmių padaugėjo – tai ir gamtos katastrofos, ir gaisrai cheminiuose bei branduoliniuose objektuose, bioterorizmas, gyvūnų platinamos epidemijos – pradedant paukščių gripu, baigiant encefalitą sukeliančiu Nipah virusu. Mirtingumas užsikrėtus šiuo virusu siekia 75 proc., rašo „Repubblica“.

REKLAMA

Vienintelis kelias, kuriuo belieka eiti šiandien – glaudus ir skaidrus visų pasaulio šalių bendradarbiavimas, specialių greitojo reagavimo grupių steigimas, o taip pat 2005 m. pasirašytos tarptautinės sanitarijos sutarties, įpareigojančios vyriausybes perspėti Pasaulio sveikatos organizaciją apie bet kokius galimus pavoju, laikymasis, tvirtinama PSO pranešime.

„Nė viena šalis negali apsisaugoti nuo ligos sukėlėjo, kurio nešiotoju gali tapti keleivis ar triume pasislėpęs vabzdys“, - pabrėžia PSO generalinė direktorė Margaret Chan. Ilgalaike strategija turėtų tapti „globalus solidarumas“ su neturtingomis šalimis, nes praraja tarp išsivysčiusių ir „trečiojo pasaulio“ valstybių kelia pavojų visiems, rašo „Repubblica“.


Rašyti komentarą...
a
afrika
2007-09-06 11:44:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai liepk angolos, somalio ir kitu panasiu valstybiu gyventojams pasitikrint sveikata pries kertant siena i kita kokia afrikos sali, o is ten i europa.
Atsakyti
0

E
Eta
2007-08-29 18:57:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai paprastas pasiūlymas: Prieš išvykstant į užsienį pasitikrinti sveikatą. Sergantys užkrečiamomis ligomis per valstybių sienas neleidžiami. Kiekviena šalis turėtų savo piliečius patikrinti.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų