Laidoje priešingas pozicijas išsakė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Kam to reikia būtent dabar?
L. Kasčiūnas: Pradėkime nuo to, kad mes vienintelė valstybė regione, turinti tokį apribojimą. Dar šių metų pavasarį suomiai išsibraukė tokį apribojimą. Jie jo neturėjo konstitucijoje, bet turėjo įstatymuose, dėl žinomos geopolitinės situacijos suprato, kad reikia savo teisinę bazę sutvarkyt.
Dabar visam rytiniam flange, nuo Lenkijos iki Suomijos visos šalys neturi apribojimų išskyrus Lietuvą. Mes iškrentame iš branduolinio atgrasymo planavimo, o mūsų tikslas būti to planavimo integralia dalimi.
Mes čia kalbame apie taikos metą. Tam, kad taika nevirstų karu esminis dalykas yra atgrasyt priešininką.
Jeigu prie mūsų sienų Rusija ar Baltarusija, ar kartu, pradėtų telkti konvencines pajėgas ir demonstruot raumenis su rimta ambicija patikrinti 5-ą [NATO sutarties] straipsnį, mūsų sąjungininkai, turintys branduolinį ginklą, gali priimti sprendimą atgrasyti siunčiant signalą, kad branduolinis ginklas gali būti panaudotas, jeigu bus įsiveržimas į NATO teritoriją.
Pavyzdžiui, modernūs naikintuvai gali nešti branduolinį užtaisą, jeigu toks naikintuvas ar kito tipo lėktuvas skirstų per rytinį flangą, pagal dabartinė reguliavimą jis negalėtų įskristi į Lietuvos oro erdvę arba trumpam nusileisti Šiaulių oro bazėje.
Arba laivas, turintis branduolinį ginklą ir tikslą atgrasyti priešininką į Klaipėdos uostą negalėtų įplaukti, nes mes turime šį konstitucinį apribojimą. Į Latvijos uostus gali, į Estijos gali, į Lenkijos gali, į Suomijos gali – o į Lietuvos negali.
Mes ne tik patys iškrentame iš konteksto, mes savotiškai komplikuojame planavimą visame rytų flange.
Branduolinis atgrasymas – atgrasymo pamatas. Šaltasis karas netapo „karštuoju“ tik todėl, kad abi pusės turėjo branduolinį ginklą ir žinojo – jei smogs viena pusė, kita žus antra. Turime labai aiškiai pasakyti, kad branduolinis ginklas yra tvariausias kelias į taiką.
Ginklo dislokuoti neplanuojama
Ar eina kalba apie branduolinio ginklo dislokavimą?
L. Kasčiūnas: Nėra jokios kalbos apie nuolatinį dislokavimą. Jei kalbame apie dislokavimą ant žemės – tai labai brangi infrastruktūra. Mūsų sąjungininkės, turinčios branduolinį ginklą, yra konservatyvios šiuo klausimu, jos nesidalina branduoliniu ginklu.
Geriausiu atveju šalys, turinčios modernius naikintuvus, turėtų branduolinio ginklo nešėjus. Bet tai yra maksimumas.
Žmonės kalba, kad strateginiai taškai Lietuvoje taptų taikiniais – tai yra nesąmonė, kadangi jokių tokių taškų Lietuvoje nebus, jokių paleidimo stočių Lietuvoje nebus.
Jei visos sąjungininkės regione tokio apribojimo neturi, kodėl taip jautriai reaguoja Kremlius, vadinantis tai nauju eskalacijos laipteliu?
L. Kasčiūnas: Rusija visada ieško, ką paeskaluot. Jie žino, kad eskalacija yra jų privalumas, nes NATO yra gynybinis aljansas ir į Rusijos eskalaciją mėgsta atsakyti deeskaluojant.
Bando bauginti. Ne vieną atvejį bauginimo esame girdėję ir turbūt dar girdėsime ateityje.
Šiame kontekste reikia savęs paklausti, ar šiandien latviai ir estai, neturėdami tokio apribojimo, yra mažesni ar didesni Rusijos taikiniai? Visi suprantam, kad jokio skirtumo nėra, visas NATO yra potencialus taikinys.
Norint išsaugoti taiką reikia labai aiškiai pasakyti, turbūt Ronaldo Reigano žodžiais: Rusija supranta tiktai galios kalbą. Jei būsime galingi, turėsime visas įmanomas gynybines priemones, taika bus Lietuvoje.
Žemaitaitis nori referendumo
Bendrai vertinant geopolitinio saugumo situaciją, matote daugiau pliusų ar rizikų?
R. Žemaitaitis: Matau labai didelę riziką, nes eskalavimas mums nereikalingas. NATO aljansas įsipareigoja ginti visas NATO valstybes visomis priemonėmis. Tame tarpe ir branduolinio ginklo panaudojimas. Nėra juodu ant balto parašyta, bet tarp eilučių aiškiai parašyta.
Kam reikalinga Lietuvai eskaluoti tai ir kelti žmonėms emocionalumą? Kai buvo daromas referendumas dėl atominės elektrinės, visi džiugiai klausė žmonių ir žmonės prabalsavo. Dabar kažkodėl žmonių neklausia.
Šimtas šeši Seimo nariai vakar balsavo už, buvo ir jūsų frakcijos balsų.
R. Žemaitaitis: Mano frakcijos tik vienas narys, Dainoras [Bradauskas]. Jį buvo aiškiai įtikinę, bet jis irgi puikiai supranta, kad patenkam po padidinamuoju stiklu.
Latviai, Estai, Lenkai ir Suomiai neturi tokio apribojimo.
R. Žemaitaitis: Latviai ir Estai jo neturėjo, nes neturėjo atominės elektrinės, čia vienas niuansas. Suomija, net neabejoju, su savo finansiniais pajėgumais gali turėti savo [branduolinį ginklą]. Klausimas ar jiems leis. Aš jaučiu, kad penkių, septynių metų bėgyje išgirsime rimtą Suomijos pareiškimą. Nežinau, ar jiems leis Amerika ir Kinija bei Rusija.
Čia jau žiūrint į perspektyvą, dabar žiūrėkim, ką mes turim.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
