branduolinis ginklas

Praėjusią savaitę Seimas pradėjo svarstyti siūlymą iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl draudimo dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje. Už tai pasisakę politikai aiškina, kad toks sprendimas padėtų padidinti NATO saugumą. Kiti sako, kad reikėtų dėl to skelbti referendumą, o Kremlius teigia, kad toks sprendimas gali pakenkti Lietuvos saugumui.

Prezidentas Gitanas Nausėda su šalies politikais susitiko aptarti Konstitucijos nuostatos dėl branduolinio ginklo. Kaip numato Konstitucija, Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų. Kas būtų jeigu Konstitucija būtų pakeista ir nebeliktų draudimo Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir politologe Dovile Jakniūnaite.

Palydovinės nuotraukos leidžia manyti, kad Iranas galbūt bando suremontuoti branduolinių ginklų kūrimo objektus, penktadienį paskelbė tyrėjai. Kaip pranešė branduolinio saugumo srityje besispecializuojantis Mokslo ir tarptautinio saugumo institutas, pastarosiomis savaitėmis tokia veikla buvo pastebėta Parčino kariniame komplekse. Įtariama, kad Iranas šiame objekte kuria branduoliniams ginklams skirtus sprogstamuosius užtaisus.

Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą. Už tokią pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o dar 6 Seimo nariai susilaikė. Pristatydamas projektą Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, jog NATO branduolinis atgrasymas yra viena esminių Aljanso gynybos dalių, leidžianti sumažinti plataus masto agresijos rizikas.

Kinijos povandeninis laivas pirmadienį Ramiajame vandenyne atliko raketos bandomąjį paleidimą, pranešė Pekinas. Kiek anksčiau kitos regiono šalys įspėjo, kad Kinija planuoja išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą. Tai buvo retas Pekino karinės galios demonstravimas strategiškai svarbiame Pietų Ramiojo vandenyno regione, kuriame JAV, Australija ir Naujoji Zelandija jau seniai yra pagrindinės saugumo partnerės.

Po didžiausio Rusijos išpuolio prieš Kyjivą, Ukraina atnaujino smūgius energetikos objektams. Stringant Rusijos naftos pramonei, žmonės stoja į kilometrines eiles prie degalinių, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisako apie tai kalbėti. Apie tai ir kitas užsienio aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė.

Tvyrant įtampai regione ir svarstant apie galimą Rusijos karą su NATO – Lietuvos politikai nori branduolinio ginklo šalyje. Prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė svarbiausius šalies politikus ir sutarė, kad atėjo metas keisti Konstituciją ir išbraukti dabar ten esantį tokį draudimą. Lietuva dabar vienintelė regiono šalis, kurioje negalėtų atskristi ar atplaukti sąjungininkai su masinio naikinimo ginklu, o tai esą karo atveju galėtų būti kliūtis kariškiams planuoti operacijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su šalies politikais susitiko aptarti Konstitucijos nuostatos dėl branduolinio ginklo. Kaip numato Konstitucija, Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų. Šalies vadovas G. Nausėda su Seimo ir Vyriausybės vadovybėmis bei parlamento frakcijų seniūnais Prezidentūroje aptarė Konstitucijos nuostatą, draudžiančią šalyje laikyti branduolinį ginklą.

Rusijos kantrybė Europai senka, o jei NATO nepasitrauks toli nuo jos sienų, Europos šalys turėtų būti nubaustos – prireikus ir branduoliniais ginklais. Tokią nuomonę interviu DR išsakė žinomas Rusijos profesorius Sergejus Karaganovas, daugiau nei 30 metų konsultavęs viena po kitos sekusias Rusijos prezidento administracijas, įskaitant ir prezidento Vladimiro Putino.

Šiaurės Korėja sekmadienį pareiškė, kad jos, kaip branduolinę ginkluotę turinčios valstybės, statusas yra „negrįžtamas“ ir būtinas regioniniam stabilumui užtikrinti. Taip Pchenjanas atmetė JAV ir jų sąjungininkių raginimus nusiginkluoti. Pchenjanas ne kartą tvirtino, kad neatsisakys savo branduolinio arsenalo, vadindamas jį esminiu atgrasymo įrankiu.

Pasaulinės išlaidos branduoliniams ginklams pernai buvo rekordinės. Devynios branduolinį ginklą turinčios šalys 2025 m. savo branduoliniam arsenalui kartu išleido beveik 119 mlrd. dolerių (103 mlrd. eurų), antradienį pranešė Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN). Tai yra padidėjimas 19 proc., lyginant su ankstesniais metais. Vadinasi, šios šalys pernai, kartu paėmus, kas sekundę savo branduolinių ginklų arsenalui išleido daugiau kaip 3,2 tūkst. eurų.

„Financial Times“ paskelbė, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą ir kitose NATO šalyse Europoje. Tuo tarpu Lietuvoje pradėta kalbėti apie Konstitucijos 137 straipsnio keitimą – jame įtvirtintas draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus.

Leidinys „Financial Times“ (FT) skelbia, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Toks scenarijus kelia diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo galimybių Lietuvoje, galimų teisinių ir konstitucinių pokyčių bei tokio sprendimo reikšmės šalies saugumui, gynybos politikai ir vaidmeniui NATO aljanse. Plačiau apie tai – pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su prezidento patarėju nacionaliniam saugumui Deividu Matulioniu.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar Lietuvoje reikalingas referendumas dėl branduolinio ginklo įsileidimo. Pasak jos, vietoje piliečių pozicijos užtektų balsavimo Seime koreguojant Konstituciją. Dabar Konstitucija numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų. „Šį klausimą galime spręsti ir balsavimu Seime.

Rusija skelbia į Baltarusiją pratyboms atvežusi branduolinės amunicijos ir platina mūsų kaimynystėje vykstančių taktinių branduolinių mokymų vaizdus. Ukraina jau ne pirmą savaitę tikina, kad Vladimiras Putinas bando įtraukti Aliaksandrą Lukašenką į karą ir galimai planuoja naujus veiksmus Ukrainos šiaurėje ar net Baltijos šalyse. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Didelė tikimybė, kad Lietuva gaus vietą po Prancūzijos branduoliniu skėčiu. Apie tai užsiminė krašto apsaugos ministras, pareiškęs, kad šiuo metu vyksta techninės derybos su prancūzais. Jeigu susitarti pavyks, teks keisti ir Konstituciją – opozicija jau dabar žada paramą, sako, kad branduolinis atgrasymas yra aukščiausia saugumo lyga pasaulyje. O gyventojų apklausa rodo, kad 4 iš 10 Lietuvos gyventojų pritartų Konstitucijos keitimui ir prancūzų saugumo garantijoms.

Europai būtina kuo skubiau kurti hipergarsinius ginklus, net jei tai brangiai kainuoja, nes šiuolaikinės Rusijos priešlėktuvinės gynybos priemonės pajėgios patikimai apsaugoti Maskvą ir užkirsti kelią Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos branduolinių raketų smūgiams.

Vyrauja nuomonė, kad dirbtinis intelektas (DI), jei jam būtų patikėtas šalių valdymas, gebėtų sėkmingai išvengti konfliktų bei susidūrimų ir spręstų žmonijos problemas. Tačiau praktiniai tyrimai parodė, kad situacija yra visiškai kitokia. Per virtinę sumodeliuotų tarptautinių krizių šiuolaikiniai dirbtinio intelekto modeliai reguliariai priimdavo sprendimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, vasario mėnesį pareiškė prezidentas Karolis Nawrockis. Ką daryti Lietuvai – ar mums reikia branduolinio ginklo? Apie galimybę turėti branduolinį ginklą K. Nawrockis pasisakė vasarį, duodamas interviu lenkų žiniasklaidai. Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala sako, kad ši tema lenkams nėra nauja.

Žurnalas „Rossija v globalnoj politike“, kurio redakcinėje taryboje yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, publikavo politologo Sergejaus Karaganovo skiltį su raginimais suduoti branduolinius smūgius Europai. Kaip rašo „Agentstvo“, ši publikacija pasirodė prieš pat Šveicarijoje prasidedantį Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų raundą. S. Karaganovo straipsnis „Mitelšpilis ir porytdienos strategija“ (rus.

Atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę, Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, pareiškė prezidentas Karolis Nawrockis. Sekmadienio vakarą duodamas interviu transliuotojui „Polsatnews“, K. Nawrockis sakė, kad „kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, visiškai laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti“. Dešiniųjų pažiūrų prezidentas yra Lenkijos kariuomenės vyriausiasis vadas.

Baigė galioti dviejų didžiausių branduolinių valstybių strateginių ginklų ribojimo START sutartis. Pirmą kartą nuo 1972 m. nebelieka jokio galiojančio susitarimo tarp JAV ir Rusijos, kuris reguliuotų tokių ginklų kontrolę. Kas gali nutikti dabar? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo „pažangiausių“ hipergarsinių raketų paleidimą, atliktą siekiant parengti Pchenjano branduolines pajėgas karui, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Pranešime sakoma, kad bandymą paskatino geopolitinė krizė – tai aiški užuomina į savaitgalį įvykdytą JAV ataką prieš Venesuelą.  Seulas ir Tokijas sekmadienį pranešė aptikę dviejų balistinių raketų paleidimą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo penktadienį buvo paklausta, kodėl Budapešte neįvyks jo susitikimas su Vladimiru Putinu, rašo „Sky news“. D. Trumpas ir V. Putinas po praeitą mėnesį įvykusio telefono pokalbio atrodė pasiryžę susitikti Vengrijoje, tačiau JAV prezidentas atšaukė derybas, matyt, abejodamas, ar jos padės pasiekti pažangą dėl Ukrainos.

Briuselis paragino Kremlių susilaikyti nuo žingsnių, galinčių priartinti pasaulį prie branduolinės konfrontacijos, po to, kai Vladimiras Putinas įsakė ištirti galimybę atnaujinti branduolinius bandymus, rašo „Evropeiskaja pravda“. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė Europos Komisijos užsienio reikalų atstovas Anuaras El Anuni.

Karo analitikas Ivanas Stupakas pareiškė, kad Rusija šiandien neturi pasauliui ką pasiūlyti, išskyrus branduolinę grėsmę. Pasak eksperto, Kremlius, nuolat gąsdindamas branduoliniu ginklu, tik bando kompensuoti technologinį ir mokslinį atsilikimą bei sukurti didybės iliuziją, skelbia UNIAN. „Rusija civilizuotam pasauliui neturi ko pasiūlyti, išskyrus branduolinę grėsmę“, – pareiškė karo analitikas I. Stupakas.

Prancūzijos kariuomenės vadas perspėja apie vis labiau kaistančią branduolinę įtampą tarp JAV ir Rusijos. Generolas Fabienas Mandonas sako, kad pastarieji Maskvos bandymai su branduolinį užtaisą galinčia nešti torpeda „Poseidon“ ir raketa „Burevestnik“ kelia nerimą visai planetai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė atnaujinti branduolinių ginklų bandymus, tačiau, kaip patikino šalies energetikos ministras Chrisas Wrightas, kol kas kalbama ne apie sprogimus. Pasak jo, vykstantys bandymai – tik sistemos patikrinimai, skirti įsitikinti ginklų veikimu be realių branduolinių sprogimų, skelbia „Reuters“. Ch. Wrightas teigė, kad bandymai, kuriuos nurodė atlikti D. Trumpas, yra „sisteminių tyrimų“ pobūdžio. „Tai nėra branduoliniai sprogimai.

Pasaulis atsiduria ant naujo branduolinio konflikto slenksčio – vėl tvyro Šaltojo karo nuotaikos. Vos po to, kai Vladimiras Putinas pasigyrė išbandęs naują branduolinę sistemą „Poseidon“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui pradėti savo ginklų bandymus. Ekspertai perspėja – prasideda nauja pavojinga ginklavimosi era, rašo CNN. „Aš įpareigojau Gynybos ministeriją pradėti mūsų branduolinio ginklo bandymus lygiomis sąlygomis su kitomis šalimis“, – pareiškė D. Trumpas.

Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, jog branduolinių ginklų bandymai nebus leidžiami jokiomis aplinkybėmis. „Generalinis sekretorius ne kartą tvirtino, kad dabartinė branduolinė rizika jau ir taip kelia nerimą, todėl reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti klaidingą apskaičiavimą ar eskalaciją su katastrofiškomis pasekmėmis (...), branduoliniai bandymai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiami“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterre...

Jungtinės Valstijos gali sukelti naują branduolinių įtampų bangą. „The New York Times“ skelbia, kad Donaldo Trumpo sprendimas atnaujinti branduolinių ginklų bandymus gali tapti pavojingu signalu Rusijai ir Kinijai – esą tai suteiktų joms visišką laisvę daryti tą patį. Ekspertai perspėja: toks žingsnis susilpnintų dešimtmečius galiojusį branduolinio neplatinimo režimą ir dar labiau pagilintų nepasitikėjimą tarp pasaulio galybių.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbė apie sėkmingą galutinį naujos branduolinės kruizinės raketos „Burevestnik“ bandymą ir išgyrė šį „unikalų“ branduolinį ginklą, kurio veikimo nuotolis siekia 14 tūkst. kilometrų. „Lemiami bandymai jau baigti“, – Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše pareiškė V. Putinas, kalbėdamas susitikime su karininkais.

Karas Ukrainoje tęsiasi, tačiau ekspertai mato ženklų, kad Rusijos galimybės silpnėja, o Vakarų parama stiprėja. Ukraina sėkmingai smogia Rusijos užnugariui, o tarptautinė bendruomenė svarsto dar griežtesnius veiksmus agresoriaus atžvilgiu. Ar galime tikėtis greitos karo pabaigos? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis interviu prancūzų LCI pareiškė, kad remia branduolinių ginklų dislokavimą savo šalyje ir tikisi, kad Prancūzija jam padės, rašoma „Jevropeiskaja Pravda“. Atsakydamas į vedėjo klausimą, ar jis tikisi, kad Prancūzijos branduoliniai ginklai bus dislokuoti Lenkijoje, K. Nawrockis sakė, kad Lenkija turi būti įtraukta į branduolinių ginklų dislokavimo programą.

Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai penktadienį su Irano kolega telefonu aptars branduolines derybas. Be vadinamosios E3 šalių grupės ministrų pokalbyje dalyvaus ir ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra „Irna“. Ginče dėl prieštaringai vertinamos Irano branduolinės programos E3 ir Irano atstovai prieš beveik mėnesį susitiko pokalbių Stambule. Tikslas buvo padidinti diplomatinį spaudimą Islamo Respublikai.

Rusija ruošiasi išbandyti naują branduolinį užtaisą turinčią sparnuotąją raketą ir, jei tai pavyks, planuoja pasinaudoti rezultatais, kad sustiprintų savo derybines pozicijas su Vakarais, penktadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.

Rusija ne kartą grasino branduoliniu ginklu, tačiau tai, kad jo dar nepanaudojo, nereiškia, kad nepanaudotų niekada. Tai gali paskatinti ir pasikeitusi padėtis Ukrainoje.  Ar esame ant branduolinio karo slenksčio, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius ir Generolo Jono Žemaičio karo akademijos mokslininkė dr. Gerda Jakštaitė-Confortola.

Iranas turi daugiau kaip 400 kilogramų iki 60 proc. prisodrinto urano, kuris yra beveik tinkamas ginklams. Irano vadovybė savo ruožtu tikina, kad nenori pasigaminti branduolinių ginklų, o branduolinė energija jai reikalinga dėl energetikos.

Irano atsakas po JAV smūgio jo branduolinei programai priklausys nuo padarytos žalos masto. Tarptautinė bendruomenė – nuo JAV iki Europos – nerimauja ir svarsto galimo konflikto eskalacijos riziką ir išlieka diplomatiškai atsargi, tikėdamasi išvengti plataus masto karo.

Ukraina kartu su Europos šalimis galėtų sukurti savo branduolinį ginklą Rusijai atgrasyti. Apie tai naujosios Ukrainos raketų ir kosmoso pramonės įkūrėjas, Ukrainos mokslų akademijos viceprezidentas Volodymyras Horbulinas pareiškė interviu BBC. „Reikia ieškoti sąjungininkų, kad Ukraina galėtų užsiimti savo [branduoliniais ginklais].

Trečiasis pasaulinis karas? Netanyahu veiksmai ir JAV tylus pritarimas kursto pavojingą ugnį, kurios pasekmės gali peržengti regiono ribas. Ar gali kilti Trečiasis pasaulinis karas? Apie Izraelio ir Irano konfliktą, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egdūnas Račius.

Fiona Hill, viena iš Vladimiro Putino psichologinio profilio autorių ir buvusi Donaldo Trumpo patarėja perspėja, jog Rusijos lyderis yra pasirengęs naudoti branduolinius ginklus ir sąmoningai manipuliuoja branduolinio karo baime, kad įbaugintų Vakarų lyderius, rašoma „The Times“. 2019 m. G20 viršūnių susitikime Osakoje, dar prieš Rusijai pradedant visapusišką invaziją į Ukrainą, V. Putinas įbaugino JAV prezidentą D. Trumpą.

Europai diskutuojant apie branduolinio „skėčio“ idėją, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina nepasiduoti Rusijos gąsdinimams branduoliniu ginklu. Pasak jos, ši atgrasymo priemonė jau pasenusi.  „Tas atgrasymas – jau pasenusi doktrina. Branduolinio atgrasymo veiksmingumas buvo veiksmingas po Antrojo pasaulinio karo, Šaltojo karo metu, bet ne dabar.

Omane sekmadienį baigėsi ketvirtasis branduolinių derybų tarp JAV ir Irano ratas. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Ismailas Baghai tris valandas trukusius pokalbius pavadino „sunkiais, tačiau naudingais“. Abi pusės, anot jo, stengėsi rasti racionalių ir realistiškų būdų nesutarimams įveikti.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras sekmadienį, vykstant Vašingtono ir Teherano deryboms dėl iraniečių branduolinės programos, pareiškė, kad Iranui neturi būti leista įgyti „pavojingiausio pasaulyje ginklo“. „Iranas yra pavojingiausia valstybė pasaulyje (...) pavojingiausiam režimui neturi būti leista įgyti pavojingiausio pasaulyje ginklo“, – spaudos konferencijoje Jeruzalėje pareiškė G. Saaras.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, jog Junginių Valstijų (JAV) administracijai sprendžiant dėl karinio kontingento dydžio ir išdėstymo Europoje, branduoliniai pajėgumai būtų judinami patys paskutiniai. „Jeigu kas nors įvyktų, branduolinis atgrasymas būtų judinamas pačioje paskutinėje vietoje. Tai yra nuo 1966 metų gerai veikianti branduolinio pasidalijimo sistema. Realiai joje dalyvauja šešios valstybės.

Naujasis Jungtinių Valstijų požiūris į Europą dar niekada nebuvo išreikštas taip brutaliai kaip prezidento Donaldo Trumpo administracijos pokalbyje programėlėje „Signal“, kuriuo netyčia buvo pasidalinta su „The Atlantic“ vyriausiuoju redaktoriumi. „Man tiesiog nepatinka vėl gelbėti Europą“, – rašė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, turėdamas omenyje planuojamus oro smūgius prieš husius Jemene.

Branduolinių ginklų naudojimas yra sudėtinga daugiapakopė sistema, kurioje vien tik paspaudus mygtuką raketos nebus paleistos. Mitas apie „raudonąjį mygtuką“, kuris akimirksniu sukelia branduolinį smūgį, jau seniai įsišaknijęs visuomenėje, tačiau realybėje šis procesas yra daug sudėtingesnis, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Heraščenko“. JAV kiekvienas prezidentas turi pareigūną, kuris sekioja paskui jį su lagaminėliu, vadinamu „branduoliniu futbolu kamuoliu“ arba „sausainiu“. Šis prietaisas ...